deputãtas (lot. deputatus – paskirtas), demokratinėse valstybėse į atstovaujamąją valstybinės valdžios ar vietos savivaldos instituciją rinkėjų (dalies gyventojų) arba visos tautos išrinktas asmuo, turintis teisę bei pareigą dalyvauti įgyvendinant šios institucijos kompetenciją, atstovauti joje savo rinkėjų (tautos) interesams. Deputatui, išrinktam į šalies aukščiausiąją valstybinės valdžios instituciją (pvz., parlamentą), suteikiamas imunitetas, jis turi specialų pažymėjimą ir ženklelį. Tam tikrų institucijų deputatai yra profesionalai, tai yra gauna už tai atlyginimą, jų teisinį statusą nustato Konstitucija ir kiti įstatymai.
Lietuvoje deputatais vadinti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, tą statusą atitinka dabartinio Seimo nariai ir savivaldybių tarybų nariai.
557