Derbent (Дербент, Derbeñtas), miestas Rusijos Federacijoje, Dagestane, apie 130 km į pietryčius nuo Machačkalos, prie Kaspijos jūros; rajono centras. 124 677 gyventojai (2019). Jūrų uostas. Per Derbentą eina Machačkalos–Baku (Azerbaidžanas) geležinkelis ir plentas. Šlifavimo staklių gamyba, kilimų audimas, vilnų verpimas, siuvimo, radijo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Humanitarinis, menų ir kultūros, Pietų Dagestano institutai. Dagestano valstybinio, Maskvos verslo ir teisės universitetų filialai. Kilimų audimo mokykla. Lezginų teatras. Istorijos ir architektūros muziejus rezervatas.
Derbent
799
Architektūra
Derbento senoji dalis – vidurinių amžių miestas su siauromis, vingiuotomis gatvėmis, vyrauja 1–2 aukštų gyvenamieji namai. Išliko tvirtovė (5–19 a., teritorijoje – pirtys, chano dvaro liekanos, areštinė) su dvaro kompleksų liekanomis, gynybinės sienos su bokštais ir vartais (6–15 a.), 17–18 a. karavansarajaus liekanos. Džumos mečetės kompleksas (8 a. mečetė, 15–19 a. medresė, treji 17–19 a. arkiniai vartai), Kyrchliaro (17 a.) ir Čertebės (18–19 a.) mečetės, mečetė (18 a., iš dalies perstatyta 19 a.) su 14 a. minaretu. Chano mauzoliejus (1788), armėnų šventykla (18 a., dabar dailės muziejus), geležinkelio stotis (19 a. pabaiga).
tvirtovės vartai Derbente
2271
Istorija
5 a. persai įkūrė tvirtovę, saugančią karavanų kelią tarp Kaspijos ir Kaukazo. Svarbus prekybos uostas, 7–9 a. priklausė Kalifatui, nuo 10 a. kunigaikštystės sostinė. 13–15 a. valdytas mongolų, nuo 16 a. – persų (amatų centras).
1747–1813 Derbento chanato sostinė. Po karų su Persija 1813 atiteko Rusijai (smuko amatai).
19 a. pabaigoje, nutiesus geležinkelį iki Baku, vėl tapo prekybos ir amatų centru. 1918–20 užimtas baltagvardiečių, 1920 – Raudonosis armijos. 1840 gavo miesto teises.
20 a. antroje pusėje tapo ir pramonės centru.