dẽrinimas, žodžių formų sintaksinio ryšio žymėjimas parenkant atitinkamus morfologinius rodiklius. Būdingas fleksinėms kalboms. Derinimas siaurąja reikšme – vienas prijungimo raiškos būdų, kai prijungta (priklausomoji) žodžio forma derinama su pagrindine forma linksniu, skaičiumi, gimine; kaitant pagrindinio žodžio formą atitinkamai kaitoma ir priklausomoji (tolimas krantas, tolimo kranto, tolimi krantai). Derinimas plačiąja reikšme apima ir tarinio formų koreliavimą su veiksniu. Tuo atveju derinimas esti abipusis: tariniu einantis veiksmažodis reikalauja tam tikros veiksnio formos, bet ir pats savo asmeniu bei skaičiumi yra derinamas su veiksniu (aš einu, mes einame, vaikai eina). Dar sintaksiniai ryšiai, prijungimas.
L: V. Sirtautas Pagrindinių sakinio dalių derinimas Vilnius 1978; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika Vilnius 31997.
2352