deliaus šveñtė, rudens darbų pabaigtuvės.
Senovės rudens (dagos) darbų pabaigtuvių, arba ožio ar jaučio aukojimo, šventė minima 16 amžiuje Mažojoje Lietuvoje, Latvijoje, Kurše, Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Sūduvių knygelėje (paskelbė Johanas Maletius) ir M. Strijkovskio Kronikoje rašoma, kad kai derlius jau nuimtas, dažniausiai spalio pabaigoje, ant šienu apdengto ir rankšluosčiu užtiesto stalo visų kampų pastatoma po ąsotį alaus, padedama keletas kepalų duonos, papjaunama po porelę įvairių gyvulių, jų mėsa išverdama ir suvalgoma, prieš tai po kąsnelį kiekvieno valgio paaukojus dievams (metama po stalu, ant krosnies, po suolais ir į namo kertes). Šios šventės įvairių elementų Lietuvoje išliko iki 19 amžiaus pradžios.
derliaus šventė Šiauliuose (1937, fotografas Gerardas Bagdonavičius; Šiaulių Aušros muziejus)
derliaus šventė Švenčionyse (1999)
Vėl derliaus šventės pradėtos švęsti 20 amžiaus 6 dešimtmečio pradžioje, jos rengtos kolūkių ar tarybinių ūkių, rajonų centruose. Derliaus šventės turi daug tradicinių rugiapjūtės pabaigtuvių elementų. Per šias šventes klostėsi įvairiems regionams būdingos derliaus nuėmimo pabaigtuvių apeigos, papročiai; rengtos teatralizuotos dalyvių eitynės, žemės ūkio parodos, mugės, meno saviveiklos koncertai, sporto varžybos, vakaronės. Derliaus šventes rengia etninės kultūros įstaigos, savivaldybės, Žemės ūkio ministerija. Jos švenčiamos spalio arba lapkričio mėnesį.
2751
2273