mastiko lašeliai kabo ant mastikinės pistacijos
dervniai augala, dervas sintetinantys medžiai, rečiau – žolės. Dauguma paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose. Dervos juose susidaro kaip medžiagų apykaitos ekskretai ir kaupiasi stiebo arba lapo sakotakiuose, žievės sakų talpyklose, sėklų sakopūslėse. Jose yra antiseptinių medžiagų, kurios saugo augalą nuo parazitinių grybų, mikroorganizmų. Svarbūs yra balzamines dervas kaupiantys derviniai augalai (vaistinė kopaifera, miramedis). Iš terpentininės pistacijos (Pistacia terebinthus), augančios Viduržemio jūros srityse, gaunamas Kipro balzamas. Azijos tropinio klimato juostoje augantis benzoinis stirakas (Styrax benzoin) kaupia benzoinę dervą. Iš baltojo agatmedžio (Agathis alba) ir araukarijos Araucaria australis gaunamas kopalas, iš mastikinės pistacijos (Pistacia lentiscus) – mastika.
Lietuvoje augantys svarbiausieji derviniai augalai: pušys, eglės, maumedžiai, kadagiai. Iš jų sakų gaminama terpentinas, kanifolija, medicininis balzamas. Yra ir dervinių žolių (kai kurios ferulos rūšys).