derýbos, priemonė tarptautiniams ginčams ir konfliktinėms situacijoms spręsti. Tarptautinė teisė nereglamentuoja derybų tvarkos, ją nustato pačios derybų šalys. Derybose gali dalyvauti valstybių ginčo šalių specialūs įgalioti asmenys.
Derybos kartais vyksta raštu: notomis, memorandumais, atmintinėmis ir kita. Jei ginče dalyvauja ne viena, o kelios valstybės, gali būti sušaukiama speciali tarptautinė konferencija ginčui spręsti (1973 Paryžiaus konferencija dėl Vietnamo). Derybos būna efektyvios tik tada, kai ginčo šalys sąžiningai stengiasi susitarti, tai yra gerbia viena kitos teisėtus interesus, netaiko spaudimo ar prievartos priemonių viena kitai.
Derybų baigties rezultatai: abi pusės ar viena kuri ginčo šalis padaro nuolaidų ir dėl to susitaria; viena ginčo šalis atsisako savo pretenzijų ir taip išsprendžiamas ginčas; ginčo šalys neranda būdų susitarti. Po nesėkmingų derybų ginčo šalys gali susitarti pasirinkti bet kurią kitą taikią ginčo sprendimo priemonę (pvz., susitarti dėl ginčo perdavimo tarptautiniam arbitražui).