dėsnis

dsnis, pagrindinis tikrovės reiškinių ryšys.

Dėsniai kartojasi nuolat arba tikimybiškai. Dėsniai paaiškina reiškinių atsiradimą, raidą, kaitą ir funkcionavimą. Dėsnis formuluojamas sąvokomis. Remiantis giminingais dėsniais kuriamos mokslinės teorijos.

Dėsniai skirstomi pagal sferas (gamtos, visuomenės, kultūros), pobūdį (dinaminiai ir statistiniai, visuotiniai ir specifiniai, funkcionavimo ir plėtotės), kilmę (esantieji gamtoje ir sukurti žmonių).

Žmonių veikloje dėsniai įgyvendinami kaip įstatymai, įsakymai, algoritmai, principai, etiketas, taisyklės ir kita. Socialinės tikrovės dėsniai yra statistiniai. Gamtos dėsniai (ypač dinaminiai) nurodo reiškinių ryšio būtinumą. Žmonių veiklos dėsniai nurodo ekonominį, teisinį, dorinį ar politinį privalėjimą, susijusį su kūryba, interpretacijos laisve, sprendimų pasirinkimo alternatyva ir diferencijuota atsakomybe.

384