Desnõs kultūrà (rusų k. Desnianskaja kultura), vidurinio ir vėlyvojo neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi ketvirto tūkstantmečio antroje pusėje–trečio tūkstantmečio prieš Kristų viduryje Desnos baseine. Susiformavo veikiama Ljalovo kultūros; jos gyventojai migravo į Padesnį. Gyvenvietės (mažos) kurtos žemose smėlėtose upių ir upinių ežerų pakrantėse. Žmonės gyveno pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose. Vertėsi žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Pagal dirbinius skiriami 2 laikotarpiai: ankstyvasis ir vėlyvasis. Ankstyvuoju laikotarpiu vyravo iš nuoskalų gaminti titnaginiai dirbiniai retušuotu paviršiumi. Naudoti aukšti smailiadugniai šalmo pavidalo su palenkta apatine dalimi ir šiek tiek žemesni pūstais šonais puodai, dažniausiai puošti rombo formos duobutėmis, išdėstytomis šachmatine tvarka.
Desnos kultūros vėlyvojo laikotarpio radiniai: 1–3 – ietigaliai, 4 – pjautuvas, 5 – gremžtukas, 6–7 – strėlių antgaliai, 8 – puodo rekonstrukcija
Vėlyvuoju laikotarpiu Desnos kultūrai turėjo įtakos stepių zonos kultūros: daugėjo titnago dirbinių, gaminamų iš skelčių, puodai lipdyti profiliuotais pakraščiais, puošti dažniausiai derinant vadinamųjų letenėlių ir šukinius įspaudus su zigzagine linija. Šią kultūrą į rytus išstūmė (vėliau asimiliavo) iš pietus atsikėlę Dniepro vidurupio kultūros gyventojai.
2674