desovietizacija
desovietizãcija ( de… + sovietizacija), politinio, ūkinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pertvarkymas po SSRS suirimo (1991) buvusiose sąjunginėse sovietinėse respublikose ir SSRS okupuotose bei aneksuotose šalyse.
Siaurąja prasme desovietizacija dažniausiai apima dekomunizaciją, sovietinių disciplinų ir sovietinės ideologijos pašalinimą iš vidurinio ir aukštojo mokslo sistemos. Plačiąja prasme desovietizacija – sovietizacijos priešybė, t. y., apima visų visuomenės gyvenimo sričių pokyčius.
Politikos srityje desovietizacija sutampa su demokratizacijos procesu – perėjimu nuo komunistinio totalitarinio ar autoritarinio (paskutiniais M. Gorbačiovo valdymo metais) režimo prie politinės demokratijos (pvz., Baltijos šalyse), kai kuriose valstybėse (Baltarusija, Vidurinės Azijos valstybės) – prie autoritarizmo. Stengiamasi formalius įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų rinkimus pakeisti demokratiniais, garantuoti pagrindines žmogaus teises ir laisves, įgyvendinti valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios, teismų) atskyrimo principą.
Ūkio srityje nuo komandinio centralizuoto sovietinio valstybinio ūkininkavimo pereinama prie laisvosios rinkos ekonomikos, privatizacijos forma įgyvendinama denacionalizacija. Dėl politinių ir ūkio pokyčių iš esmės keičiasi visuomenės socialinė struktūra: vietoj sovietų valdžios metais gyvavusių nomenklatūros, darbininkų, kolūkiečių formuojasi samdomų darbininkų, ūkininkų, privačių įmonių, bendrovių, žemės savininkų, verslininkų, persitvarko tarnautojų, inteligentijos ir kiti sluoksniai bei tarpsluoksniai.
Kultūros ir švietimo srityje atsisakoma sovietinės ideologijos, paremtos marksizmu-leninizmu, prievartinio ateizmo diegimo, tikinčiųjų ir Bažnyčios persekiojimo, įgyvendinamos žmogaus teisės ir laisvės (žodžio, spaudos, susirinkimų, tikėjimo ir kitos).
Desovietizacija Lietuvoje
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse desovietizacija praktiškai įgyvendinta iki 21 a. pradžios. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 uždrausta Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir jos dalies – Lietuvos komunistų partijos (SSKP platformos) veikla, įgyvendintos kitos dekomunizacijos priemonės, įvykdyta politinio gyvenimo demokratizacija (demokratija), atkuriamos piliečių teisės į žemę ir kitą išlikusį nekilnojamąjį turtą, baigiama privatizuoti privatizuotiną valstybinį turtą. Pagal restitucijos įstatymą atkurta Katalikų Bažnyčios ir kitų religinių susivienijimų nuosavybė ir teisės, vykdytos sveikatos apsaugos, švietimo, kitos reformos.
2022 12 priimtu (įsigaliojo 2023 05) Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas numatė viešų objektų pripažinimo pažeidžiančiais šį draudimą, jų pašalinimo ar pakeitimo tvarką, t. p. totalitarinių ir autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevencijos priemones. Objektus propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas pripažįsta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir savivaldybių institucijos. Ar objektais įamžinami, atvaizduojami simboliai, propaguojantys režimus ir ideologijas, arba asmenys, organizacijos, įvykiai, datos, simbolizuojantys tuos režimus, jų ideologijas ir veiklą, nustato įstatymo numatyta tvarka sudaryta tarpinstitucinė komisija (vadinamoji Desovietizacijos komisija).
1412
2271