Dessau (Dèsau), miestas Vokietijos rytuose, Saksonijos-Anhalto žemėje, į šiaurę nuo Leipcigo.
58 400 gyventojų (2021). Su Roßlau (Rosslau) miestu (11 200 gyventojų, 2021) ir mažesnėmis gyvenvietėmis sudaro Dessau-Roßlau miestą (įkurtas 2007; plotas 245 km2, 78 700 gyventojų, 2021).
Dessau miestas įsikūręs prie Muldės upės, netoli jos ir Elbės santakos; miesto centras yra Muldės kairiajame krante, apie 6 km į pietus nuo Elbės kairiojo kranto. Roßlau yra Elbės dešiniajame krante.
Upių uostas. Mašinų gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, chemijos, maisto pramonė. Muziejai (tarp jų gamtos), galerijos. Teatras.
Architektūra
Bauhauso mokyklos pastatai Dessau (1926, architektas W. Gropius, © LATGA / Bild-Kunst, 2020)
Bažnyčios: Šv. Jono (1693), Šv. Jurgio (1717, perstatyta 1821). Rūmai: rokokiniai Mosigkau (1756, architektas G. W. von Knobelsdorffas; dabar muziejus) su parku (1757), klasicistiniai – Luizės (1778, architektas Friedrichas Wilhelmas von Erdmannsdorffas) ir Jurgio (pradėti 1786, dabar dailės galerija) su parku. Bauhauso pastatai (1926, architektas W. Gropius, su šios mokyklos pastatais Weimare – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1996). Gyvenamieji rajonai Dessau-Törten pastatyti pagal architekto W. Gropijaus (1928) ir Hanneso Meyerio (1930) projektą. Mildensee gyvenvietėje (Dessau-Roßlau dalis) yra neogotikinė evangelikų bažnyčia (1806), perstatyta iš romaninės (pastatytos apie 1180) su L. Cranacho tapytu altoriaus paveikslu Paskutinė vakarienė (1565).
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose Dessau pirmą kartą paminėtas 1213. 1603–1863 Anhalto‑Dessau, 1863–1918 Anhalto kunigaikštystės sostinė, 1918–45 Anhalto žemės centras. 1925–33 mieste veikė Bauhauso mokykla. 1910–44 lėktuvų (firmos Junkers) gamybos centras. Per II pasaulinį karą buvo sugriautas. 1949–90 priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai.
2271
Dessau-Rosslau; -Dessau-Roßlau