destrùkcija (lot. destructio – griovimas), polimero molekulės irimas, kurį sukelia šiluma, šviesa, radioaktyvioji spinduliuotė, mechaninės apkrovos, rūgštys, šarmai, oksidatoriai, fermentai. Vykstant destrukcijai suyra cheminiai ryšiai, sumažėja polimerizacijos laipsnis ir polimero molekulinė masė. Monomero molekulių atskilimas nuo polimero grandinės galų vadinamas depolimerizacija. Dėl destrukcijos polimerai sensta (jų savybės pasikeičia negrįžtamai). Destrukcijai sumažinti į plastikus, pluoštus, kaučiuką dedama stabilizatorių. Destrukcija naudojama kai kuriems polimerams sintetinti, elektrinimuisi mažinti, polimerų cheminei sandarai nustatyti. Iš krakmolo ir celiuliozės destrukcijos būdu gaunami mažesnės molekulinės masės angliavandeniai.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |