detalùsis plãnas, miestų statybos tikslų įgyvendinimo pagrindinė priemonė, naudojama Lietuvos savivaldybių. Gali būti taikomas tvarkant žemės naudojimą žemės ar miškų ūkyje arba pakeistas šios srities specialiaisiais planais. Skirtingai nuo savivaldybės bendrojo plano (sudaromas visai savivaldybės arba miesto teritorijai), detalusis planas rengiamas savivaldybės arba miesto teritorijos dalims, kartais mažam miestui arba kaimui. Detalųjį planą privaloma rengti keičiant esamą žemės sklypo ir statinių naudojimą (nustatytą nekilnojamojo turto registre) ir formuojant naujus žemės sklypus. Detalusis planas negali prieštarauti bendrajam planui arba turi būti rengiamas pagal bendrojo plano pataisymus. Jei savivaldybė bendrojo plano neturi arba jis neapima planuojamos teritorijos, detalusis planas sudaromas pagal Aplinkos ministerijos sudarytą Teritorijų planavimo normų sąvadą. Detalusis planas turi privalomąją galią fiziniams ir juridiniams asmenims.
Detaliajame plane grafiškai ir raštu pažymima žemės naudojimo statyboms būdas (sodybiniams namams, daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams ar komercijos pastatams statyti) ir matas (leidžiamas pastatų aukštis ir sklypo privalomas neužstatytas plotas). Be to, nurodoma gatvių raudonosios linijos, automobilių stovėjimo vietos, inžinerinių tinklų trasos, bendro naudojimo želdynų plotai, apsauginių želdinių juostos. Rengiamas ir sklypų ribų planas, kuriame nurodomos esamų, keičiamų arba naujai sudaromų žemės valdų ribos, nustatomi servitutai.
Detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybė, privatiems arba nuomojamiems žemės sklypams – fiziniai bei juridiniai asmenys. Šie norėdami pakeisti privačios žemės sklypo naudojimą turi kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo ir detaliojo planavimo sąlygų, t. p. susitarti su savivaldybės administracija dėl jai priklausančios infrastruktūros plėtojimo.
Detalųjį planą rengia atestuotos įmonės – privačios arba įkurtos prie savivaldybės. Jį parengus (kai kada – nusprendus rengti) paskelbiama apie tai spaudoje, projektas aptariamas viešame susirinkime, dalyvaujant planavimo organizatoriui, planuotojui ir suinteresuotiems asmenims. Parengtą ir apsvarstytą detalųjį planą turi suderinti savivaldybės administracija ir kitos planavimo sąlygas pateikusios institucijos, patikrinti apskrities viršininko administracija, patvirtinti savivaldybės taryba ir valdyba. Detaliojo plano rengimas ir derinimas trunka 1–1,5 metų.
Miestų statybos tvarkymas Lietuvoje nuo Europos Sąjungos šalių praktikos (daugumoje Europos Sąjungos šalių privalomas planavimas nenustatytas) skiriasi tuo, kad žemės savininkui Lietuvoje neleidžiama keisti žemės naudojimo būdo be valstybinių institucijų pritarimo. Sklypo užstatymą reguliuoja ne tik bendros planavimo normos ar detalieji planai, bet ir valdžios įstaigų nustatytos sąlygos. Europos Sąjungos šalyse pačios bendruomenės sprendžia, kada ir kurioje teritorijos dalyje reikėtų statybas valdyti planavimo būdu (Vokietijos vakarinėse žemėse tik 50–60% statybos laisvų plotų yra planuojami).
2830