detektorius

detèktorius, dalẽlių detèktorius, bet kuris prietaisas spinduliuotės elektringosioms ir neutraliosioms dalelėms (protonams, neutronams, mezonams, gama kvantams), t. p. didelės energijos atomų branduoliams (deuteronams, alfa dalelėms) registruoti. Detektoriaus veikimas pagrįstas įvairiais dalelių ir terpės, į kurią jos patenka, sąveikos reiškiniais: terpės atomų, molekulių sužadinimu arba jonizacija, Čerenkovo spinduliuotės žadinimu. Neutraliosios dalelės (neutronai, gama kvantai) aptinkamos pagal antrines elektringąsias daleles, atsirandančias terpėje, pvz., gama kvantai – pagal elektronus, atsirandančius dėl fotoefekto, Comptono reiškinio, elektronų ir pozitronų porų susidarymo. Greitieji neutronai aptinkami pagal elektringuosius sąveikos produktus (branduolius, protonus, mezonus), lėtieji – pagal spinduliuotę, kuri kyla dėl neutronų pagavimo medžiagos branduoliuose (neutronų detektorius). Yra dvi didelės dalelių detektorių grupės: pėdsakų detektorius ir elektroninis detektorius. Pėdsakų detektoriumi elektringosios dalelės pėdsakas fotografuojamas arba užrašomas elektroniniais įtaisais. Prie pėdsakų detektorių priskiriama storasluoksnė fotografinė emulsija, burbulinė kamera, kibirkštinė kamera, Wilsono kamera, difuzinė kamera (pastarosios dvi dabar retai naudojamos). Elektroniniu detektoriumi dalelės registruojamos pagal elektros impulsus, kuriuos jos sukelia patekusios į jį. Didelę elektroninių detektorių grupę sudaro dujiniai jonizaciniai (jonizacijos kamera ir jos atmainos, įvairūs proporcingieji skaitikliai, Geigerio ir Mülerio skaitiklis) ir puslaidininkiniai detektoriai. Optinių detektorių jutiklyje dalelė sukelia šviesos blyksnį (scintiliacinis skaitiklis, Čerenkovo skaitiklis, pereigos spinduliuotės skaitiklis). Pereigos spinduliuotės detektoriuje šviesos blyksnis atsiranda tada, kai elektringoji dalelė kerta dviejų terpių su skirtingomis optinėmis savybėmis skiriamąjį paviršių (paprastai dujų ir kietojo kūno); šie detektoriai dažniausiai daromi daugiasluoksniai. Didelių energijų fizikos tyrimuose naudojamos mišrios kompiuterizuotos įvairių tipų detektorių sistemos. Svarbiausios detektorių charakteristikos: efektyvumas (nusako tikimybę užregistruoti į detektorių patekusią dalelę), erdvinė ir laikinė skyra, neveikos trukmė (laikas, per kurį detektorius, užregistravęs vieną dalelę, spėja grįžti į pradinę būseną, kad galėtų užregistruoti kitą). Detektoriai naudojami elektringųjų dalelių greitintuvuose, branduoliniuose reaktoriuose, dozimetrijoje, radiometrijoje, kosminei ir radioaktyviajai spinduliuotei tirti, branduolio ir elementariųjų dalelių fizikos tyrimuose.