detonacija

detonãcija (pranc. détoner – sprogti), sprogimas, sužadintas egzoterminės cheminės reakcijos ir sklindantis sprogstamojoje medžiagoje pastoviu viršgarsiniu greičiu. Detonacijos greitį lemia smūginės bangos sklidimo greitis. Jis priklauso nuo sprogstamosios medžiagos agregatinės būsenos; gali siekti 1000–9000 m/s. Cheminis virsmas, sukeltas, pvz., elektros kibirkšties, viename medžiagos taške sklinda į visas puses. Jis vyksta ploname sluoksnyje prie bangos fronto, už to sluoksnio lieka cheminės reakcijos produktai. Dėl išsiskyrusios energijos smogiamojoje bangoje slėgis yra didelis: dujose mažiau kaip 5·10⁶ Pa, skysčiuose ir kietosiose medžiagose mažiau kaip 3·10¹⁰ Pa. Sprogstamosios medžiagos detonacija gali būti inicijuota (sukelta) kitos medžiagos sprogimo arba specialaus įrenginio. Detonacija naudojama karyboje, kasyboje, gaminant sintetinius deimantus. Karbiuratoriniame vidaus degimo variklyje detonacija vyksta savaime užsidegus oro ir degalų mišiniui, kai, pakitus variklio darbo režimui, organinių peroksidų (angliavandenilinių pirminės oksidacijos produktų) koncentracija padidėja iki kritinės. Detonacijos (sprogimo) greitis apie 100 kartų didesnis už liepsnos sklidimo greitį, todėl detonuojant variklis dirba ekstremaliomis sąlygomis (perkaista, padidėja vibracija), trumpėja jo tarnavimo laikas.