Deùlino paliáubos (lenk. Rozejm w Dywilinie, rus. Деулинское перемирие, Deulinskoje peremirije), Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos sutartis, pasirašyta 1618 12 11 Deulino kaime (netoli dabartinio Sergijev Posado, Maskvos sr.) dėl paliaubų keturiolikai su puse metų (nuo 1619 01 03 iki 1633 07 03).
Sudaryta per Lenkijos karalaičio Vladislovo Vazos žygį į Maskvą. Vladislovas Vaza buvo dalies Rusijos bajorų išrinktas caru ir 1617–18 bandė užimti Maskvą, bet nepavyko.
Per Deulino paliaubas buvo sureguliuoti abiejų valstybių tarpusavio santykiai (pablogėję, kai Abiejų Tautų Respublika 1611 atsiėmė Smolenską).
Abiejų Tautų Respublikos delegaciją sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Leonas Sapiega, referendorius ir raštininkas Aleksandras Gosievskis, Kameneco vyskupas Adomas Novodvorskis, Sochaczewo pilininkas Konstantinas Plichta ir Jokūbas Sobieskis. Rusijai atstovavo Fiodoras Šeremetjevas, Daniilas Mezeckis, Artemijus Izmailovas, Ivanas Bolotnikovas ir Ivanas Sumovas.
Rusija pripažino Abiejų Tautų Respublikai Smolenską, Severianų Naugardo ir Starodubo žemes. Apsikeista belaisviais, Lenkija iš nelaisvės paleido caro Michailo Romanovo tėvą metropolitą Filaretą.
2808