devoliùcija (lot. devolutio – nuvertimas), politologijoje – valstybės valdžios (dažniausiai centrinės) dalies funkcijų ir įgaliojimų perdavimas teritorijos administraciniam vienetui, piliečių grupei ar institucijai. Dažniausiai savivaldos teisė suteikiama sveikatos priežiūros, švietimo, vietinės ekonominės plėtros planavimo, prekybos, transporto, vietinės policijos, kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos srityse siekiant sumažinti konfliktus tarp ekonomiškai, socialiai, religiškai ir etniškai įvairialyčių regionų ar socialinių grupių. Dalis valstybės funkcijų (dažniausiai kultūrinės savivaldos) perduodama mažoms, išsidėsčiusioms tam tikroje šalies teritorijos dalyje, turinčioms aukštą socialinį ekonominį statusą, ekonomiškai specializuotoms, politiškai mobilizuotoms ir etniškai ar religiškai sąmoningoms grupėms. Teritorinė savivalda suteikiama didelėms ir kompaktiškai gyvenančioms etninėms bei religinėms grupėms, pvz., Didžiosios Britanijos 1997 devoliucija Velsui ir Škotijai. Devoliucija leidžia efektyviai spręsti valstybės vidaus konfliktus, sumažinti konkurenciją tarp etninių ir religinių grupių.
2232