Dezső Kosztolányi

Kosztolányi Dezső (Dežė Kòstolanis) 1885 03 29Szabadka (dab. Subotica, Serbija) 1936 11 03Budapeštas, vengrų rašytojas. Budapešto universitete studijavo vengrų ir vokiečių filologiją. Nuo 1908 bendradarbiavo žurnale Nyugat, jame spausdino eilėraščius ir noveles. Save vadino dekadentu, buvo menas menui koncepcijos šalininkas. Smerkė 1919 socialistinę revoliuciją Vengrijoje, kritikavo E. Ady kūrybą. Pirmasis vengrų PEN klubo pirmininkas (1930–32). Poezijoje (rinkiniai Tarp keturių sienų / Négy fal között 1907, Vargšo vaiko skundai / A szegény kisgyermek panaszai 1910, Liūdno vyro skundai / A bús férfi panaszai 1924, Apsinuoginus / Meztelenül 1931, Atsiskaitymas / Számadás 1935) atsispindi žmogaus gyvenimas – nuo vaikystės atsiminimų iki gyvenimo apibendrinimo; būdinga parnasiečių ir simbolizmo, impresionizmo, ekspresionizmo poetinių priemonių derinimas. Novelėse (rinkiniai Kvailiai / Bolondok 1911, Prastas gydytojas / A rossz orvos 1921, Kornelis Eštis / Esti Kornél 1933, Kalnų ežeras / Tengerszem 1936), romanuose ir apysakose (knygos Vyturys / Pacsirta 1924, filmas 1965, režisierius L. Ranódy, Ana Ėdeš / Édes Anna 1926, lietuvių kalba 1979, filmas 1958, režisierius Z. Fábri) parodomas provincijos ribotumas, dvasinis skurdas; būdinga groteskas. Istoriniame romane Kruvinas poetas Neronas (Nero, a véres költő 1922) vaizduojami imperatoriaus Nerono valdymo laikai..