dezurbanzmas (dez… + urbanizmas), urbanistikos kryptis; antimiestiškumo ideologija, neigianti žmonių apgyvendinimo koncentruotas formas, ypač didmiesčius.
Pirmųjų bandymų priešpriešinti senąsias ir naująsias apgyvendinimo formas buvo jau 19 a. pradžios socialinėse utopijose. Anglo R. Oweno (Didžiojoje Britanijoje New Lanarke išliko jo įkurta pramoninė bendruomenė) ir prancūzo C. Fourier dezurbanizmo doktrinose skelbtos žmogaus ryšio su žeme, pramonės susiliejimo su žemdirbyste idėjos, įrodinėta tolygiai išsidėsčiusių mažų gyvenvienčių privalumai. Dezurbanizmo idėjas palaikė rusų sociologas anarchistas P. Kropotkinas, kooperatinio judėjimo ideologas prancūzų ekonomistas C. Gide’as. Joms pritarė ir vokiečių urbanistas B. Tautas, kuris savo laiške-manifeste propagavo tolygiai išdėstytas, nedideles idiliškas (500–600 gyventojų) darbininkų gyvenvietes ir žemdirbių kolonijas be didesnių urbanizuotų centrų. Išsiplėtus miestams ir aštrėjant didmiesčių sukeltoms socialinėms, ekonominėms, ekologinėms problemoms šios teorijos vis labiau įsigalėjo.
Dezurbanizmo sąjūdis ypač išsiplėtojo Rusijoje, ypač po B. Tauto apsilankymo 1929 ir jo aktyvios propagandos; čia dezurbanizmo idėjos įgavo ryškų politinį atspalvį. Vienas aktyviausių Rusijos dezurbanizmo apologetų M. Ochitovičius teigė, kad miestas turėtų žlugti kapitalistinio gamybos būdo griuvėsiuose, nes būtent miestas pagimdė prekines kapitalistines visuomenines reikmes, pranykus šioms reikmėms, pranyktų ir pats miestas. Panašias mintis Rusijoje skleidė L. Sabsovičius, N. Miliutinas, M. Barščas, M. Ginzburgas, V. Vladimirovas (miestai komunos Maskvoje, Kuznecke).
Avangardistines dezurbanizmo idėjas kritikavo Vakarų Europos architektai ir urbanistai (prancūzų architektas Le Corbusier, kiti). 20 a. viduryje spartus miestų gyventojų skaičiaus didėjimas dezurbanizmo teorijas paneigė. Dezurbanizmo principai iš dalies buvo pritaikyti (daugiausia komunistinio bloko šalyse) prie didmiesčių 20 a. antroje pusėje pastatytuose miestuose palydovuose: SSRS – prie Maskvos, Leningrado, Charkovo, t. p. Didžiojoje Britanijoje – prie Londono, Švedijoje.
902