diabazas

diabãzas (gr. diabasis – perėjimas), dolertas (gr. doleros – apgaulingas), magminė vulkaninė arba hipabisalinė bazinės sudėties (SiO₂ sudaro 44–53 %) uoliena. Susideda iš plagioklazų, piroksenų, kartais amfibolų, olivino (būna paveiktas seritizacijos, chloritizacijos, epidotizacijos). Struktūra kristalinė, smulkiagrūdė, porfyrinė, ofitinė (diabazinė). Juodas, tamsiai žalias, pilkas arba gelsvai pilkas. Žemės paviršiuje išsiliejus lavai diabazas sudaro dangas arba, įsiskverbus magmai į plyšius, – gyslas, daikas, silius. Paplitęs raukšlėkalniuose, kartais sudaro plokščiakalnių trapus. Naudojamas skaldos, blokų, apdailos plokščių gamybai. Lietuvos kristaliniame pamate yra diabazo daikų, gyslų (Randamonių gabro masyve), t. p. reliktinių metamorfizuotų diabazo kūnų (Valkininkų, Varėnos apylinkių gręžiniuose). Pasitaiko diabazo riedulių; atliekant archeologinius tyrimus kartais randama iš jų pagamintų akmeninių kirvukų.

diabazo daika (kolonijinis skyrumas)

2916