diadòchai (gr. diadochos – paveldėtojas, įpėdinis), Aleksandro Makedoniečio karo vadai, po jo mirties valdę dalį jo buvusios imperijos. Žymesni diadochai: Perdika, Antipatras, Kasandras, Antigonas I Vienaakis, Lisimachas, Seleukas I Nikatoras, Demetrijas I Poliorketas, Ptolemajas I Soteras.
Po Aleksandro Makedoniečio mirties (323 pr. Kr.) diadochai pradėjo tarpusavio kovą dėl valdžios. Per kovas nusilpo, atsisakė tikslo atkurti visą buvusią imperiją. Po Ipso mūšio (301 pr. Kr.) imperija galutinai suiro, buvo įkurta diadochų valdomų helenistinių valstybių – Seleukidų Vakarų Azijoje, Ptolemajų (Egiptas), Atalidų (Pergamas) Mažojoje Azijoje, t. p. Antigonidų Makedonijoje ir Graikijoje. Trys pirmosios buvo aukštos helenistinės kultūros (helenizmas) centrai.
Diadochų įpėdiniai vadinti epigonais.