diafragmà (gr. diaphragma – pertvara), neporinė plona raumeninė plokštelė, skirianti krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės. Vaiko diafragma yra aukščiau, pagyvenusio žmogaus – žemiau, į viršų išsigaubusio kupolo formos.
Diafragmos pakraščiai raumeniniai, o vidurys sausgyslinis. Raumeninėje dalyje arčiau stuburo yra dvi didelės angos aortai ir stemplei, keletas mažesnių plyšių, pro kuriuos eina kraujagyslės ir nervai, arčiau centro – anga apatinei tuščiajai venai. Diafragma yra svarbiausias kvėpuojamasis raumuo. Susitraukiant raumeninėms skaiduloms diafragma suplokštėja, nusileidžia (krūtinės ertmės tūris padidėja – įkvepiama), atsipalaiduojant raumeninėms skaiduloms diafragma išsigaubia, pakyla (sumažėja krūtinės ertmės tūris, joje padidėja spaudimas – iškvepiama). Diafragmą inervuoja kairieji ir dešinieji diafragminiai nervai, einantys iš kaklinio rezginio. Pažeidus šiuos nervus sutrinka kvėpavimas. Diafragmoje yra silpnų vietų, pro kurias pilvo ertmės organai gali įsiveržti į krūtinės ląstą – susidaro diafragmos išvarža. Tokia išvarža kartais atsiranda, kai diafragma sužalojama.
žmogaus diafragma (3) iš viršaus: 1 – apatinė tuščioji vena, 2 – stemplė, 3 – aorta, 4 – sausgyslinis centras, 5 – raumeninė dalis
2977