diagenèzė (dia… + gr. genesis – kilmė, atsiradimas), purių fizinių, cheminių ir biocheminių nuosėdų dalių virtimas nuosėdinėmis uolienomis. Diagenezės metu nuosėdos tankėja, dehidratuojasi, cementuojasi, kristalizuojasi, tirpsta, keičiasi mineralai, ỹra organinė medžiaga, vyksta antigenezė ir kiti procesai. Susidaro konkrecijos, dujos, nauji patvarūs mineralai bei jų agregatai (glaukonitas, fosfatai, sideritas, rodochrozitas, geležies, vario, švino ir kitų metalų sulfidai, vivianitas, ceolitai) ir uolienos (klintis, dolomitas, molis, mergelis, gipsas). Diagenezė prasideda susikaupus nuosėdoms, o joms virtus uolienomis pereina į epigenezės arba katagenezės stadiją.
838