diagrãfija (dia… + gr. graphō – rašau), GGT (geofiziniai gręžinių tyrimo metodai), karotãžas, geofiziniai gręžinių tyrimo metodai, grindžiami uolienų fizikinių savybių ir jų pasiskirstymo tyrimais. Svarbesnieji metodai (ir kas jais matuojama): elektrinis (uolienų varža, laidis, elektrocheminis aktyvumas), radiometrinis (uolienų natūralusis ir dirbtinis radioaktyvumas), ultragarsinis (akustinių bangų sklidimo greitis ir jų amplitudės silpimas uolienose), gravimetrinis (laisvojo kritimo pagreitis), magnetinis (uolienų magnetinis jautris), termometrinis (uolienų temperatūra ir šiluminis laidis), mechaninis (uolienų atsparumas gręžimui ir gręžimo trukmė). Atliekant diagrafijos matavimus į gręžinį specialiu kabeliu įleidžiami giluminiai prietaisai (zondas, rezistimetras, radiometras, kavernometras, termometras, magnetometras, gravimetras ar kita). Geofiziniai parametrai registruojami diagrafijos stotyje skaitmeniniais matuokliais; jų rodmenis galima perduoti į kompiuterį ir iš karto interpretuoti pagal programą. Diagrafijos duomenys naudojami gręžinių pjūvių koreliacijai, uolienų litologijai ir jų slūgsojimo gyliui nustatyti, naudingųjų iškasenų kokybei įvertinti ir jų ištekliams nustatyti, naftos ir dujų telkinių naudojimui, gręžinių techninei būklei stebėti.
Diagrafijos pradžia siejama su elektrinės žvalgybos varžų metodo pritaikymu gręžiniams tirti (1926, Conradas ir Emileʼis Henry Marcelis Schlumbergeriai, Prancūzija).
Lietuvoje diagrafijos tyrimai atliekami nuo 20 a. 6 dešimtmečio.
710