diakrtiniai ženkla (gr. diakritikos – skiriamasis), virš, prie raidžių ar po jomis rašomi ženkleliai, keičiantys ar tikslinantys kai kurių raidžių tarimą (plg.: latvių a ir ā, g ir ģ, k ir ķ; lenkų a ir ą, n ir ń, z, ź ir ż; vokiečių a ir ä, o ir ö). Tie patys diakritiniai ženklai (taškai, brūkšneliai) įvairiose rašto sistemose (arabų, indų, lotynų) turi skirtingą reikšmę. Lietuvių bendrinės kalbos raidės ė, ū, č, š, ž turi diakritinius ženklus viršuje, ą, ę, į, ų – apačioje. Diakritiniai ženklai plačiai vartojami transliteracijoje ir fonetinėje transkripcijoje norint tiksliau pažymėti kalbos garsų tarimą. Prie diakritinių ženklų skiriami ir kirtį bei priegaides žymintys ženklai (akūtas [´], cirkumfleksas [~], gravis [`]).
2352