dialògas (gr. dialogos – pokalbis), literatūros žanras – tekstas, kurį sudaro dviejų veikėjų pokalbis. Dialogo žanras susiformavo antikoje. Dialogo pagrindėjas – Platonas, kurio filosofiniai traktatai parašyti dialogo forma. Juose esama literatūrinės išmonės elementų: sukurta situacija, kurioje diskutuojama, gana ryškios pokalbio dalyvių charakteristikos. Atskira Platono dialogų forma – sokratinis dialogas, kuriame pagrindinis veikėjas Sokratas, klausinėdamas pašnekovą, atveda į tikrosios tiesos pažinimą. Naujausiais laikais dialogai irgi dažnai būna filosofinės tiesos pasakymo forma. Jis gali būti eseistinio arba didaktinio pobūdžio. Lietuvių literatūroje pirmas reikšmingas dialogas – publicistinis kūrinys Pasikalbėjimas lenko su lietuviu (parašytas 1564 lenkų kalba), kurio vienas pagrindinių autorių – A. Rotundas. Senojoje literatūroje dialogas – mokyklinio teatro pjesė, neturinti aiškesnių žanro požymių: ji gali būti ir kelių veikėjų pašnekesys, ir pakankamai sudėtingas scenai skirtas veikalas. Įvairaus pobūdžio tokių dialogų buvo suvaidinta 16–17 a. Vilniaus ir Kražių kolegijose. Eiliuotą dialogą Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva 1859 parašė A. Baranauskas.
431