diatònika (gr. diatonikos – einantis per tonus), natūraliųjų dermės laipsnių sistema, chromatikos, vartojančios alteruotus (alteracija) dermės laipsnius, priešybė. Dažniausia apima 7 laipsnius, kurie gali būti išdėstyti grynosiomis kvintomis arba grynosiomis kvartomis (heptatonika). Diatonikos garsus išdėsčius paeiliui mažiausiais intervalais sudaromas diatoninis garsaeilis, kuriame yra 5 didžiosios ir 2 mažosios sekundos (pvz., c-d-e-f-g-a-h). Anhemitoninė pentatonika, sudaryta iš penkių grynąja kvinta susijusių garsų, traktuojama kaip ne visas diatonikos pavidalas – protodiatonika. 20 ir 21 a. muzikoje diatonika laikomos ir dermės, sudarytos iš daugiau kaip 7 laipsnių, kartais kompozitorių sukurtos dirbtinės dermės, modusai.
Diatonikos sąvoka susiklostė senovės Graikijos muzikos teorijoje. Pagrindinės antikinės dermės buvo grindžiamos vadinamaisiais diatoniniais tetrachordais, t. y. grynosios kvartos apimties garsaeiliais, sudarytais iš 2 sveikų tonų ir pustonio. Antikoje susiklosčiusi diatonikos samprata vėliau buvo perkelta į Vakarų Europos muzikos teoriją.
2309