didelis slėgis

ddelis slgis, slėgis, didesnis už atmosferos slėgį. Būna statinis, arba ilgalaikis (kelių valandų ir ilgesnės trukmės), ir dinaminis, arba trumpalaikis (tūkstantųjų sekundės dalių). Manoma, kad statinis slėgis Žemės centre siekia apie 3,5 · 10¹¹ Pa, Saulės centre – apie 10¹⁵ Pa, kai kurių žvaigždžių (baltųjų nykštukių) centre – apie 10¹⁸–10²⁰ paskalių. Statinis slėgis iki 16 · 10⁸ Pa sudaromas kompresoriais, iki 3 · 10⁹ Pa – kaitinant skystį arba dujas uždarame inde, iki 2 · 10¹¹ Pa – aparatais, kurie hidraulinio preso jėgą sutelkia į labai mažą slegiamos medžiagos plotą. Dinaminis slėgis iki 3 · 10¹² Pa susidaro per sprogimą, kibirkštinio išlydžio metu, staiga kintant magnetiniam laukui arba sudaromas inerciniais metodais – slegiamu kūnu stabdant kitą dideliu greičiu judantį kūną. Didelis slėgis keičia medžiagos fizikines ir chemines savybes, medžiagos molekulių išsidėstymą erdvėje, deformuoja molekulę (taip padidinamas medžiagos tankis). Esant 10⁸ Pa slėgiui gerokai sumažėja atstumai tarp molekulių, 10⁹ Pa – deformuojami elektroniniai sluoksniai. Dar didinant slėgį prasideda slėginė jonizacija – elektronai atitrūksta nuo branduolių ir tampa išsigimusiomis dujomis. Didėjant slėgiui didėja dujų ir skysčių klampa, medžiagų, išskyrus vandenį, bismutą, ir galį, lydymosi temperatūra; skysčio ir dujų riboje paviršiaus įtempis mažėja. Didelis slėgis padidina kietųjų kūnų plastiškumą ir suirimo ribą. Daugelio kietųjų kūnų, pvz., vario, sidabro, geležies, aliuminio, elektrinė varža dideliame slėgyje sumažėja. Pasikeičia medžiagos magnetinės savybės; pagreitėja įvairios cheminės reakcijos, pvz., polimerizacija. Dideliu slėgiu naudojamasi metalurgijoje, keramikos pramonėje, kietojo kūno fizikos tyrimuose, cheminėje sintezėje (esant dideliam slėgiui sintetinamas amoniakas, metanolis, polimerai). Dideliame slėgyje sintetinami deimantai, kvarco kristalai; gauta eksperimentinių duomenų, svarbių geofizikai.