Didot (Didò), Prancūzijos poligrafininkų, popieriaus gamintojų, knygų leidėjų ir prekybininkų, šriftų raižytojų giminė. 18–19 a. viena svarbiausių šio verslo atstovių Europoje.
Pierreʼo François Didot knygų ženklas
François Didot (1689–1757) Paryžiuje 1713 įkūrė knygyną, 1754 – ir spaustuvę (veikė iki 20 a. pradžios); išleido graikų ir lotynų autorių kūrinių vertimų. Sūnus François Ambroise’as (1730–1804) patobulino spausdinimo stakles, pritaikė P. Fournier spaustuvinių matų sistemą metrinei sistemai (vartojamai daugelyje Europos šalių), pirmasis pagamino kokybišką, minkštą, lygų velino popierių (tam tikra popieriaus rūšis), nuliejo naują antikvos šriftą, išleido prancūzų rašytojų kūrinių dvi serijas (64 ir 32 tomų), antikos veikalų. Sūnus Pierreʼas François (1732–93) po tėvo mirties vadovavo knygynui (nuo 1757) ir spaustuvei (nuo 1777), įkūrė popieriaus fabriką Essonnes’e (dabar Corbeil-Essonnes’as). Pastarojo sūnūs Henri (1765–1852) ir Saint Légeras (1767–1829) fabrike pritaikė ritininio popieriaus gamybos konstrukciją, sukūrė ir nuliejo naujų šriftų.
François Ambroise’o vyresnysis sūnus Pierre’o (1761–1853) puošniai išleido Vergilijaus, Horacijaus, kitų autorių veikalus, pavadintus Luvro leidiniais. Kitas sūnus Firminas (1764–1836), žinomas ir kaip visuomenės veikėjas, vertėjas, pradėjo gaminti stereotipus, sukūrė ir nuliejo naujų šriftų, ištobulino tėvo antikvos šriftą, vadinamą Didot antikva. 18 a. pabaigoje giminei už jo nuopelnus oficialiai buvo suteiktas Firmin-Didot vardas (dabartinė leidybos bendrovė vadinama Firmin-Didot & Cie). Giminės verslą tęsė trys Firmino sūnūs Ambroiseʼas Firminas-Didot (1790–1876), Hyacintheʼas Firminas-Didot (1794–1880) ir Frédéricas Firminas-Didot (1798–1836).
Didot knygų ženklas (1808)
123