Vytauto Didžiojo vaikaitis Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus II Tamsusis (rankraštinio Carų titulyno iliustracija, 1672, nežinomas dailininkas)
didỹsis kunigáikštis, senovės Lietuvos, Rusios bei Rusijos valdovų titulas. Atsirado 10 a. Kijevo Rusioje. 12–15 a. titulą turėjo Kijevo, vėliau Vladimiro, Maskvos kunigaikščiai, taip dažnai tituluodavosi ir Tverės, Riazanės, kai kurių kitų kunigaikštysčių valdovai. 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje didžiojo kunigaikščio titulas priklausė Maskvos kunigaikščiams. Vėliau buvo Rusijos caro, nuo 18 a. pradžios imperatoriaus titulatūros (ceremonialas) dalis (Lietuvos didysis kunigaikštis, Suomijos didysis kunigaikštis). Didžiaisiais kunigaikščiais tituluoti t. p. Rusijos imperatoriškosios šeimos nariai.
Lietuvoje
Titulas perimtas iš senrusių, naudotas nuo Mindaugo laikų (13 a.). 14 a. didžiuoju kunigaikščiu titulavosi ne tik visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovas, bet ir didesnių sritinių kunigaikštysčių (Trakų, Polocko, Voluinės) kunigaikščiai. Siekta įforminti ir karaliaus titulą: teisės ir politiniu aktu (tai darė Mindaugas, jo sūnus, kurio vardas nežinomas) arba be jo (kiti didieji kunigaikščiai iki 14 a. pabaigos). Vakarų Europai nepripažįstant nekrikščioniškos Lietuvos valstybės (išskyrus trumpus laikotarpius, kai Mindaugas krikštijosi ir 1253 tapo karaliumi arba kai Gediminas su Livonijos ordinu 1338 sudarė taikos sutartį), kova dėl LDK valdovo išimtinių teisių ir dėl tarptautinio pripažinimo buvo ir kova dėl karaliaus titulo.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio Vladislovo (Jogailos) ir Lietuvos ir Rusijos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (Vytauto) raštas, leidžiantis Vokiečių ordino didžiajam magistrui Michaeliui Kuchmeisteriui ir Livonijos ordino krašto magistrui Siegfriedui Landeriui su palydomis saugiai kirsti Lenkijos ir LDK žemes pakeliui į susirinkimą Veliuonoje (1416 09 17, Kiełczewice; Krokuvos nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka)
Bendraudamas su Vakarų šalimis LDK valdovas titulavosi karaliumi, su Rusia ir totoriais – didžiuoju kunigaikščiu. Sudarant Krėvos sutartį (1385) Jogaila sutiko su lenkų ponų nuostata, kad LDK valdovas tituluosis tik didžiuoju kunigaikščiu. LDK valdovo titulavimas didžiuoju kunigaikščiu įsigalėjo valdant Vytautui Didžiajam. Nei jo karūnavimo (1396–99 ir 1429–30), nei atitinkami 1526 Ponų Tarybos projektai nebuvo įgyvendinti. Lenkiją valdantys Jogailaičiai tituluodavosi Lietuvos aukščiausiaisiais kunigaikščiais. 16 a. Vilniaus katedroje vykdavo didžiojo kunigaikščio inauguracija, buvo jo insignijos. Liublino unijos (1569) aktas garantavo, kad federacinėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje (gyvavo iki 1795) išliks LDK didžiųjų kunigaikščių institucija ir titulas.
Stanislovo Augusto Poniatovskio titulatūra (karaliaus mediko Wilhelmo Ryczo nobilitacijos diplomo 1 psl., 1775, Varšuva; Krokuvos nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka)
683