didỹsis medžiõklis, 15–18 a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro pareigūnas. Aukščiausias iš didžiojo kunigaikščio medžioklių.
Prižiūrėjo didžiojo kunigaikščio medžioklės plotus, rūpinosi jos organizavimu, buvo atsakingas už valdovo girių ir jose gyvenančių valdinių priežiūrą. Didžiojo medžioklio pareigos tiksliau nustatytos per 1559 valdovo girių reviziją. Rūpinosi žvėrių apsauga, medžiokliniais šunimis ir sakalais. Saugojo didžiojo kunigaikščio girias nuo užgrobimų, sprendė ginčus dėl jų ribų. Jam buvo pavaldūs girininkai, žvėrių sekėjai, šunininkai ir sakalininkai.
Pareigybė buvo svarbi – dėl dažnų didžiojo kunigaikščio medžioklių turėdavo galimybę ilgai būti greta valdovo; po Liublino unijos (1569) ir ypač 17–18 a. tapo labiau titulinė.
Didįjį medžioklį skirdavo valdovas. Pirmasis buvo Miška Vieštartaitis (nuo 1466), jam mirus – sūnus Jonas. 16 a. didžiaisiais medžiokliais retkarčiais tapdavo įtakingi didikai ar jų sūnūs (Mikalojus Pacevičius, Mikalojus Radvila Rudasis); vėliau jie paprastai gaudavo aukštesnes pareigas. Paskutinis didysis medžioklis (1794–95) – Juozapas Dominykas Kosakovskis.
2336
-valdovo medžioklis