Didỹsis týrulis, pelkė, durpynas Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į vakarus nuo Radviliškio. Susiformavęs moreninių tarpgūbrių lomoje, kurioje kadaise tyvuliavo seklus ledyninės kilmės vandens telkinys. Jam užaugus susidarė pelkynas. Plotas 47,2 km2; vienas didžiausių Lietuvoje. Apie 50 % Didžiojo tyrulio – žemapelkė, likusi dalis – aukštapelkė ir tarpinė pelkė. Dalis pelkės apaugusi mišku. Vakariniu pakraščiu teka Šimša (į Gauštvinio ežerą, esantį prie Didžiojo tyrulio pietinio galo). Yra salų, kuriose būta neolito ir žalvario amžiaus gyvenviečių. Paviršiuje slugso durpės, po jomis yra 2,5 m storio sapropelio sluoksnis, giliau – molis, smėlis ir žvyras. Durpių klodas mišrus. 1992 durpyno didžioji dalis (apie 3700 ha) paskelbta botaniniu zoologiniu draustiniu (Tyrulių draustinis).
Didysis tyrulis
Durpių gavyba
Nuo 2001 durpių telkinį eksploatuoja bendrovė Didysis Tyrulis. 21 a. 2 dešimtmečio pabaigoje eksploatuojamas 211 ha plotas centrinėje pelkės dalyje. Durpės išgaunamos tik šiltuoju metų laikotarpiu. Per metus išgaunama apie 25 tūkst. m3 durpių.
Tyrulių pelkės sausinimo darbai (suformuotas tankus sausinimo griovių tinklas) pradėti 1953. Prasidėjus durpių gavybai Didysis tyrulis tapo didžiausiu šalyje eksploatuojamu durpynu.
Pelkės hidrologinio režimo atkūrimas
Pasibaigusių gavybos darbų vietoje (didesnėje pelkės dalyje) plytėjo tik skurdžia augalija apžėlę sausų durpių plotai (kartais juose kildavo sunkiai gesinami gaisrai). Natūrali pelkinė augalija su jai būdinga gyvūnija išliko tik nedideliuose ruožuose. Ilgainiui durpyno išeksploatuotoje dalyje dėl pakilusio gruntinio vandens lygio (dėl sunykusios sausinimo sistemos ir bebrų veiklos) prasidėjo natūralūs savaiminio antrinio pelkėjimo procesai; pradėjo formuotis įvairaus dydžio bei tipo šlapžemių plotai, dauguma jų apaugo nendrynais ir krūmynais.
2014–17 Lietuvos ornitologų draugijos nariai vykdė pelkių hidrologinio režimo atkūrimo projektą Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus – nusausintą durpyną drenuojančiuose grioviuose įrengta daugiau kaip 50 patvankų (didesniame kaip 500 ha plote), iškirsta sumedėjusi augalija (apie 300 ha), išpjautos ir išretintos nendrės (apie 600 ha), seklių vandens tvenkinukų ištisiniai nendrynai (apie 200 ha) suskaidyti išpjautų nendrių 4 m pločio juostomis (sudarytos palankios sąlygos perintiems ir migruojantiems vandens paukščiams), renovuoti pelkę kertantys keliai (naudojami gaisrams gesinti, jų prevencijos, gamtosaugos, monitoringo ir inspektavimo tikslais). Projektui pasibaigus buvusio Tyrulių durpyno plotuose pradėjo formuotis naujos pelkinės buveinės su joms būdingomis augalų bendrijomis ir gyvūnija.
Čia gyvena vilkai, ūdros, bebrai, barsukai, ganosi briedžiai, elniai, stirnos. Durpyno tvenkiniuose ir suskaidytų ištisinių nendrynų plotuose padidėjo vandens paukščių (tarp jų nykstančių ir saugomų paukščių rūšių) įvairovė; peri gulbės giesmininkės, rudakakliai kragai, didieji baubliai, tetervinai, švygždos, plovinės vištelės, pilkosios meletos, raudonkojai tulikai, tikučiai, pempės, rudagalvės ir pilkosios antys. Apsistoja migruojančios gervės.
Buvusio durpyno teritorijoje įrengti 2 apžvalgos bokšteliai, pastatyti informaciniai stendai.
-Tyrulio pelkė; -Didžiojo tyrulio pelkė; -Didžiojo tyrulio durpynas
638
2271