Didysis Vandenskyros kalnagūbris
Didỹsis Vandénskyros kalnãgūbris (Great Dividing Range), Ryt Austrãlijos kalna, kalnagūbris išilgai Australijos rytinio kranto (nuo Yorko kyšulio pusiasalio iki Tasmanijos salos). Ilgis apie 3200 kilometrų. Didžiausias plotis 600 km (šiaurinėje dalyje). Aukštis 600–1500 metrų. Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2228 m, Australijos Alpėse). Į šiaurę nuo 28° pietų platumos yra neaukšti masyvai ir plynaukštės; į pietus – siaura aukštų kalnagūbrių juosta (iš šiaurės į pietus): New Englando, Liverpulio kalnagūbris, Mėlynieji Kalnai, Australijos Alpės.
Kalnai raukšliniai luistiniai, susidarę iš paleozojaus nuosėdinių ir įvairaus amžiaus vulkaninių uolienų. Juose yra akmens anglių baseinų (Boweno, Clarence’o‑Moretono, Sidnėjaus anglių baseinas), rusvųjų anglių (Gippslando), t. p. naftos ir dujų, alavo, polimetalinių ir vario rūdų telkinių, aukso.
Subekvatorinis, tropinis ir subtropinis klimatas. Kritulių ryriniame šlaite 500–2000 mm, vakariniame šlaite 500–700 mm per metus. Australijos Alpėse 5–6 mėnesius per metus būna sniego.
Upės, tekančios iš rytinio šlaito, trumpos, vandeningos. Iš Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio į vakarus teka Darlingas ir Murray.
1813 Didįjį Vandenskyros kalnagūbrį pirmą kartą skersai perėjo G. Blaxlandas, W. C. Wentworthas ir W. Lawsonas.