didžiaenèrgiai junginia, makroenèrginiai junginia, junginiai, hidrolizės metu išskiriantys daug energijos. Didžiaenergių junginių molekulėms būdingi cheminiai ryšiai, kurių laisvoji hidrolizės energija didesnė kaip 25 kJ/mol; šie ryšiai žymimi (~). Organizmuose oksiduojant maisto medžiagas išsiskyrusi cheminė energija saugoma ir perduodama didžiaenergiais junginiais. Didžiaenergiai junginiai yra fosforo rūgšties anhidridai (adenozintrifosfatas (ATP) ir kiti nukleozidtrifosfatai: uridin‑, guanozin‑, citidintrifosfatai), enolfosfatai (fosfoenolpiruvatas), fosfoamidai (fosfoargininas, fosfokreatinatas), tioesteriai (acetilkofermentas A, sukcinilkofermentas A). Organizme išsiskyrusi energija naudojama grupių pernašos reakcijoms. Didžiaenergių junginių hidrolizės energija yra grupės pernašos potencialo matas. Dažniausias didžiaenergis junginys yra ATP, kuris naudojamas cheminei sintezei, medžiagų pernašai per biologines membranas prieš jų koncentracijos gradientą, nerviniam impulsui perduoti, raumenų susitraukimui, ląstelės organoidų, bakterijų judėjimui. Fosfoenolpiruvatas turi didžiausią fosforilgrupės pernašos potencialą, jo hidrolizės laisvoji energija 62 kJ/mol. Fosfokreatino ir fosfoarginino yra gyvūnų raumenų ląstelėse. Sumažėjus ATP koncentracijai sužadinta fosforilgrupė pernešama ant ADP ir susidaro ATP, kuris naudojamas raumenų susitraukimui.
626