Didžióji Armnija, istorinė sritis, kurioje 2 a. pr. Kr. susikūrė Armėnijos valstybė. Apėmė didesnę Armėnijos kalnyno dalį, 3 a. pr. Kr. užkariautą Seleukidų valstybės.
Apie 190 pr. Kr. satrapas Artašesas I, pasinaudojęs Seleukidų pralaimėjimu Romai, paskelbė savo valdomos Armėnijos nepriklausomybę ir įkūrė sostinę Artašatą. Valdant Tigranui II (95–56) Didžioji Armėnija suklestėjo, užėmė Sofeną, Siriją, Kilikiją, Mesopotamiją, bet po karo su Roma apie 66 pr. Kr. prarado beveik visas užkariautas žemes. Valdant Artavazdui II (56–34) prie Didžiosios Armėnijos kuriam laikui prijungta Mažoji Armėnija. Nuo 62 po Kr. Didžiąją Armėniją valdė Aršakidų dinastija.
Apie 115 Armėnija trumpam tapo Romos provincija, 238 pateko į Sasanidų valdžią. Valdant Trdatui III (287–apie 332) atgavo nepriklausomybę. 301 krikščionybė paskelbta oficialia religija – Armėnija tapo pirmąja krikščioniška pasaulio valstybe. Dėl vidaus kovų susilpnėjusią Didžiąją Armėniją apie 390 pasidalijo Bizantija ir Persija.