Didžioji Kinijos lyguma

Didžióji Knijos lygumà (Huabei pingyuan) yra Kinijos rytuose, prie Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų. Iš šiaurės ją riboja Janšano, iš vakarų – Utaišano, Taihangšano, Činlingo ir Dabašano kalnai. Pietinė riba – Huaihės upė – sutartinė (į pietus nuo jos slėnio esanti lygumos dalis – Jangdzės žemupio lyguma yra panašios kilmės). Didžiosios Kinijos lygumos plotas apie 325 000 km², ilgis (iš šiaurės į pietus) apie 1000 kilometrų. Dažniausias paviršiaus aukštis iki 50 m; rytuose yra Šandongo kalnų masyvas (didžiausias aukštis 1524 m, Taišano kalnas) ir Šandongo pusiasalio kalnai (daugiau kaip 800 m). Lyguma susidariusi iš aliuvio; jo sluoksnio storis iki kelių šimtų metrų. Didžiosios Kinijos lygumos šiaurėje klimatas vidutinių platumų, pietuose – subtropinis musoninis. Kritulių nuo 500–600 mm (šiaurėje) iki 1000 mm (pietuose) per metus. Per Didžiąją Kinijos lygumą teka daug upių – Huanghe, Haihe, Huaihe ir jų intakai. Jos plukdo labai daug nuosėdų; dalis nešmenų nusėda upių dugne, dalis – per potvynius užliejamuose lygumos plotuose. Apsaugai nuo potvynių upių krantai (Huanghės) daugelyje vietų aptverti pylimais, iškasta apvedamųjų kanalų; yra daug drėkinimo, laivybos kanalų, tvenkinių. Didžiausi ežerai: Nanjanghu, Hongdzehu, Gaojouhu. Didžioji Kinijos lyguma – tankiai gyvenama (pietuose apie 800 žm./km²). Auginama ryžiai, kviečiai, kukurūzai, vilnamedžiai, sojos, arachiai. Kasama akmens anglys, geležies rūda, gaunama nafta (Huanghės deltoje), akmens druska. Didžiausi miestai: Pekinas, Tiandzinas, Čingdao, Dzinanas, Džengdžou.