Didžióji òrda (Ulug Ulus), 15 a. totorių valstybė Dniepro ir Volgos tarpupio stepėse. Susikūrė apie 1433, skylant Aukso ordai (jos įpėdinė). Sostinė Naujasis Sarajus (Berkės Sarajus). Pirmuoju chanu tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos remiamas Tochtamyšo vaikaitis Achmatas Sejidas (1444 jis buvo įsiveržęs į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę). 1465 nuo Didžiosios ordos atsiskyrė Astrachanės chanatas. Didžioji orda sustiprėjo valdant Achmatui (1465–81), kuris 1472 sudarė sąjungą su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Kazimieru, 1476 užmezgė diplomatinius santykius su Turkija. Po Achmato nesėkmingo žygio į Maskvą (1480) Rusia galutinai išsivadavo iš ordos valdžios. Didžioji orda žlugo dėl Krymo chano Menglio Girėjaus 1486–91 puolamųjų žygių, 1502 jos teritoriją pasidalijo Krymo chanatas ir Astrachanės chanatas.
2271