Didžióji Smlio dykumà (Great Sandy Desert), smėlingoji dykuma Australijos šiaurės vakaruose, prie Indijos vandenyno. Plotas apie 360 000 km2; ilgis apie 800 km, didžiausias plotis apie 500 km; aukštis pietuose 400–500 m, šiaurėje – apie 300 metrų.
Didžioji Smėlio dykuma šiaurėje ribojasi su Kimberley plynaukšte, vakaruose – su Hamersley kalnagūbriu, pietuose – su Gibsono dykuma. Smėlio (raudonos spalvos) kauburių grandinės (vidutinis kauburių aukštis 10–12 m, didžiausias 30 m); kauburiai ištįsę (iki 50 km) vyraujančių vėjų kryptimis ir atskirti iki kelių šimtų metrų pločio druskožemių lygumų. Yra erozinių atlikuonių. Daug druskingų periodinių ežerų (didžiausi Disappointmentas, Mackay). Klimatas tropinis žemyninis. Didžioji Smėlio dykuma – viena karščiausių Žemės vietų (vasaros vidutinė temperatūra 35 °C, žiemos temperatūra 15–20 °C). Šiaurėje per metus iškrinta 450 mm, pietuose – 200 mm kritulių. Augalija skurdi. Auga varpinės žolės, akacijos, žemaūgiai eukaliptai. Dykumos šiaurės rytiniame pakraštyje yra Wolfe Creeko impaktinis krateris, aplink – Wolfe Creeko nacionalinis parkas (įkurtas 1969).
vienas Didžiojoje Smėlio dykumoje gyvenančių driežų (Ctenotus grandis grandis)
Pirmasis perėjęs dykumą europietis buvo keliautojas Peteris Warbustonas (1873).