Didžioji Švč. Mergelės Marijos bazilika

Didžioji Švč. Mergelės Marijos bazilika Romoje (priekyje – Taikos kolona)

Didžióji Švč. Mergẽlės Marjos bazlika (it. Basilica di Santa Maria Maggiore), Švč. Mergẽlės Marjos Sniegnės bažnýčia, didžiausia Švč. Mergelei Marijai dedikuota bažnyčia Romoje. Viena iš 4 (kitos 3 – Šv. Petro bazilika, Šv. Jono Laterano, Šv. Pauliaus už sienų) popiežiaus bazilikų Romoje. Su Romos istoriniu centru ir popiežiaus rezidencijos pastatais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980). Aikštėje priešais apsidę stovi obeliskas (aukštis –14,8 m, perkeltas iš Augusto mauzoliejaus), priešais baziliką – korintiškojo stiliaus kolona (perkelta iš Maksencijaus bazilikos; dar vadinama Taikos kolona), ant kurios įkomponuota bronzinė Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu statula (skulptoriai Guillaume Berthélot, Orazio Censore).

Architektūra ir dailė

Stačiakampio plano (ilgis – 92 m, plotis – 80 m) bazilika su pusapskrite apside, varpine (aukštis – apie 75 m, su 5 varpais; aukščiausias varpinės bokštas Romoje), aplink šonines navas pristatytomis įvairaus plano patalpomis. Pagrindinis fasadas nusklembtais kampais, simetriškas, vertikaliai skaidytas pavieniais ir poriniais piliastrais (tarp jų įkomponuota paminklinės plokštės su skulptūriniais popiežių herbais, įvairių dydžių stačiakampiai langai), virš vainikuojamojo karnizo – baliustrada. Fasado centre – portalas, sudarytas iš 6 korintiškojo orderio kolonų, virš vidurinės ir šoninių nišų – skulptūromis puošti sandrikai. Virš portalo – 3 arkų lodžija (vidurinę arką vainikuoja sandrikas su Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu statula), dengianti romaninio stiliaus bazilikos fasadą su rože, puoštą mozaikomis (apie 1300, dailininkas Filippo Rusuti). Centrinės navos stogas – dvišlaitis, patalpų aplink šonines navas – įvairus (plokščiasis, vienšlaitis, dvišlaitis), graikiškojo kryžiaus plano Siksto ir Pauliaus koplyčias dengia kupolai.

Bazilikos architektūroje dera ankstyvosios krikščionybės architektūros ir dailės (centrinės navos sienų ir triumfo arkos mozaikos), romaninio stiliaus (varpinė, pradėta 1375–76), Renesanso (Siksto koplyčia), baroko (pagrindinis fasadas) bruožai.

Vidaus erdvę į 3 navas (centrinė – 30 m pločio, 75 m aukščio) dalija 36 marmuro ir 4 granito jonėniškojo orderio kolonos (manoma, panaudotos iš anksčiau šioje vietoje stovėjusios bazilikos ar kitų senovės Romos pastatų; 18 a. jas suvienodino architektas Ferdinandas Fuga, 1699–1782). Centrinės navos sienas skaido pusapskritės arkos formos langai ir tarp jų įkomponuotos freskos; navos lubos puoštos kesonais, auksuotos (16 a., architektai G. da Sangallo, A. da Sangallo), grindys – kosmatesku (13 a.). Mozaikomis dekoruotas virš centrinės navos kolonų esantis architravas (vaizduoja Senojo Testamento scenas), triumfo arka (vaizduoja Jėzaus vaikystės scenas; visos 5 a.), apsidės skliautas (13 a., meistras vienuolis Jacopo Torriti; vaizduoja Švč. Mergelės Marijos karūnavimą ir jos gyvenimo scenas). Po didžiuoju altoriumi įrengta Relikvijų kripta (1864, architektas Virginio Vespignani). Abipus šoninių navų – 2 zakristijos, baptisterija (buvęs bazilikos kanauninkų pastatas; 1608, architektas Flaminio Ponzio, 17 a. pradžios freskos, dailininkas Passignano, Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų vaizduojantis horeljefas, 17 a., skulptorius Pietro Bernini), koplyčios.

Didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje interjeras (centrinė nava; tolumoje – didysis altorius)

Kitos svarbesnės bazilikos dailės vertybės – Gimimo skulptūrinė grupė (seniausia tokio tipo kompozicija pasaulyje; Carraros marmuro Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra, 1291, skulptorius Arnolfo di Cambio, Šv. Juozapo, 3 išminčių, jaučio ir asilo skulptūros, 16 a. antra pusė), Ispanijos karaliaus Pilypo IV skulptūra (1666, skulptorius G. L. Bernini), travertino sraigtiniai laiptai (17 a., manoma, suprojektavo architektas G. L. Bernini), porfyro ir bronzos baldakimas virš didžiojo altoriaus (1750, architektas F. Fuga), besimeldžiančio Pijaus IX statula (1880, skulptorius Ignazio Jacometti), bronzinės durys (centrinės, 1949, skulptorius Ludovico Pogliaghi; Šventosios, 2000, skulptorius Luigi Mattei), rožės vitražas (1995, vitražistas Jánosas Hajnalas).

krištolo ir sidabro relikvijorius (1802, auksakalys Giuseppe Valadieras; jame saugomos ėdžios, kuriose, manoma, gimė Jėzus)

Koplyčios

Bazilikoje yra 6 koplyčios: Šv. arkangelo Mykolo ir Surakinto Šv. Petro (gotikinė koplyčia restauruota 1750, 4 evangelistus vaizduojančios skliautų freskos, 15 a., dailininkas P. della Francesca), Relikvijų, arba Nukryžiuotojo (perstatyta 1750, puošta marmuru, porfyru, altoriuje – medinis krucifiksas, 15 a. pirma pusė), Siksto, arba Gimimo (1587, architektas D. Fontana, pastatymo metu buvo didžiausia koplyčia Romoje; dailės vertybės – Gimimo oratorijus, 5–10 a., auksuotas bronzinis tabernakulis, 16 a., meistras Ludovico del Duca, 16 a. freskos, stiuko lipdiniai), Cesi (apie 1550, altoriuje – Šv. Kotrynos Aleksandrietės kankinystę vaizduojantis paveikslas, 1566, dailininkas Girolamo da Sermoneta, prie koplyčios sienų – kardinolų Pauliaus ir Federico Cesi antkapiniai paminklai, abu 1566–70, abiejų skulptorius Guglielmo della Porta), Sforzų (apie 1560, architektas Michelangelo, baigė architektai Tiberio Calcagni, G. della Porta, jie suprojektavo ir kardinolų Guido Ascanio Sforzos di Santa Fioros ir Alessandro Sforzos antkapinius paminklus), Bordžų, arba Pauliaus (1611, koplyčia puošta įvairiaspalviu marmuru, freskomis, 1612, dailininkai Giovanni Baglione, Lodovico Cigoli, G. Reni, 4 jaspio kolonų lazurito plokštėmis puoštą altorių suprojektavo architektas G. Rainaldi, pagamino Pompeo Targone).

Romiečių Globėjos ikona ir relikvijos

Pauliaus koplyčios interjeras (centre – ikona Romiečių Globėja, manoma, 9 a. pabaiga–11 a. pradžia)

Pauliaus koplyčios altoriuje įkomponuota ant kedro plokštės nutapyta hodegetrijos ikonografinio tipo ikona Romiečių Globėja (Salus Populi Romani; ilgis – 117 m, plotis – 79 m, pasak legendos, ją sukūręs šv. Lukas). Vienas seniausių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų Romoje, malonėmis garsėjantis paveikslas, manoma, sukurtas 9 a. pabaigoje–11 a. pradžioje. 1569 popiežiaus Pijaus V leidimu sukurtos pirmosios šio paveikslo kopijos netrukus pasklido po visą Europą. Ši ikona – Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos Šiluvoje stebuklingu laikomo paveikslo Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu pirmavaizdis.

Krištolo ir sidabro relikvijoriuje (1802, auksakalys Giuseppe Valadieras) saugoma iš 5 figmedžio lentų ir geležies suręstos ėdžios, kuriose, manoma, gimė Jėzus. Bazilikoje saugomos ir šv. Mato ir šv. Jeronimo relikvijos.

Istorija

Didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos galinio fasado vaizdas (raižinys, apie 1742, dailininkas G. B. Piranesi, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

Pasak legendos, 358 08 05 popiežiui Liberijui (310–366) ir patricijui Giovanni pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija ir nurodžiusi jos garbei pastatyti bažnyčią toje vietoje, kurioje tą naktį iškris sniegas. Ant Eskvilino kalvos iškritus sniegui popiežius pažymėjo tą vietą, o patricijus fundavo bažnyčios statybas. Švč. Mergelės Marijos garbinimas sustiprėjo po Efeso susirinkimo, kuriame jai buvo pripažintas Dievo Motinos (theótokos) titulas. Dabartinės bazilikos statybas organizavo ir finansavo Romos vyskupas Sikstas III (popiežius 432–440), kuris 431 08 05 baziliką pašventino (kitais duomenimis, 434 08 05 ją konsekravo popiežius Celestinas I). Dabartinės apsidės statybas inicijavo Mikalojaus IV (popiežius 1288–92). Bazilika nukentėjo per 1348 žemės drebėjimą. Po Avinjono nelaisvės (1377) į Romą grįžę popiežiai kurį laiką rezidavo bazilikoje. 1587 aikštėje iš apsidės pusės popiežius Sikstas V pastatė obeliską, 1614 aikštėje priešais baziliką popiežius Paulius V – korintiškojo orderio koloną (architektas C. Maderno).

Klemenso X (popiežius 1670–76) iniciatyva rekonstruotas galinis fasadas (1673, architektas C. Rainaldi). Benediktas XIV (popiežius 1740–58) inicijavo ir finansavo dabartinio bazilikos fasado (architektas F. Fuga) projektavimą ir interjero atnaujinimą: 1741 03 04 jis pašventinto kertinį akmenį, iki Jubiliejinių metų (1750) šie darbai buvo baigti. 2001 12 08 bazilikoje atidarytas muziejus.

Bazilikoje palaidoti popiežiai Mikalojus IV, Pijus V, Sikstas V, Klemensas VIII, Klemensas IX, kardinolas Augustinas Favoriti, architektas G. L. Bernini ir kiti. Jų amžinojo poilsio vietose įrengti antkapiniai paminklai (16–17 a.).

Siksto koplyčios altoriaus ciborija (1590, meistrai Giovanni Battista Ricci, Ludovico Scalzo, skulptorius Sebastiano Torregiani)

1729