didžióji zýlė (Parus major), žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, zylinių (Paridae) šeimos paukštis. Didžioji zylė paplitusi Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje. Kūno ilgis 13–15 cm, masė apie 18 gramų. Viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, skruostai balti; sparnai ir uodega melsvi, nugara gelsvai žalia, pilvas geltonas, tik juosta per krūtinę ir pilvo vidurį bei pauodegys – juodi. Patinas ryškesnių spalvų, jo juosta per krūtinę plati, pilvo srityje dar išplatėjanti, patelės siaura, kartais nutrūkstanti.
Lietuvoje
didžioji zylė
Lietuvoje vienas dažniausių paukščių. Kasmet peri 350 000–600 000 porų. Nemažai vietinės kilmės didžiųjų zylių yra sėslios, daugiausia migruoja pirmamečiai paukščiai. Rudenį per Lietuvą masiškai migruoja šiauresnių kraštų didžiosios zylės. Žiemą gausiai lanko lesyklas. Minta augalais ir gyvūnais (daugiausia vabzdžiais). Lizdą suka uoksuose, drevėse, inkiluose, pastatų plyšiuose gyvenvietėse, soduose ir įvairiuose miškuose. Deda 8–12 baltų, išmargintų rudomis dėmėmis kiaušinių. Peri 1–2 kartus per metus; antroji vada mažesnė. Giesmė maloni, monotoniška: ti ti tiu ti ti tiu arba tytiu tytiu tytiu, girdima vasario–birželio mėnesiais. Didžioji zylė labai naudinga.
-zylė