Didžiojo Naugardo archeologiniai tyrinėjimai (2019)
Didžiojo Naugardo archeologiniai tyrinėjimai
Ddžiojo Naũgardo archeològiniai tyrinjimai, tyrinėjimai, atliekami nuo 20 a. 4 dešimtmečio Didžiajame Naugarde (Rusija).
Nuo 1932 (su pertraukomis) tyrė SSRS mokslų akademijos Naugardo archeologinė ekspedicija (1932–1978 vadovas A. Arcichovskis). 1932–1948 buvo vykdomi archeologiniai žvalgomieji tyrimai, 1951–1962 tirta aikštė prie kremliaus, Sofijos pusėje (ištirtas daugiau kaip 10 000 m2 plotas, aptiktas 6–9 m storio kultūrinis sluoksnis).
Nuo 1963 tiriama įvairiose Didžiojo Naugardo vietose. Atkasta medinių pastatų (apie 1800), miesto kvartalų, gatvių, aikščių su mediniu grindiniu (seniausias 953 metų), vandens nuotakų, dirbtuvių liekanų (pagal medžio radinius sudaryta dendrochronologinė skalė). Rasta įvairių dirbinių – laivų, rogių, darbo įrankių, indų, namų apyvokos daiktų, muzikos instrumentų, slidžių, pačiūžų, ginklų, papuošalų (iš spalvotųjų metalų, stiklo, kaulo, gintaro), monetų, odinės avalynės, skomorochų kaukių, 10–13 a. taikomosios dailės kūrinių, įvežtinių dirbinių (daugiausia keramika) iš Anglijos ir Baltijos jūros valstybių teritorijų.
1996 architektūrinė-archeologinė ekspedicija ištyrė Šv. Mikalojaus (1113) cerkvės šventorių (rasta 10 kapų ir 2 mediniai 16–17 a. kryželiai, 15–17 a. keramikos).
1992 įkurtas Didžiojo Naugardo archeologinių tyrinėjimų centras; tiria Maskvos universiteto ir Archeologijos instituto (Sankt Peterburgas) archeologai, tarptautinės archeologų ekspedicijos (nuo 1998). Nuo 1996 tiriamos 1335 miesto mūrinės sienos liekanos; aptikta ankstyvojo miesto (11 a.) įtvirtinimų – ąžuolinės sienos – liekanų. Surasti (1951–2001) 999 tošiniai raštai.
Radiniai (apie 140 000 vienetų) saugomi Didžiojo Naugardo istorijos ir architektūros muziejuje (priklauso Didžiojo Naugardo valstybiniam jungtiniam muziejui ir rezervatui).
2271
-Didysis Naugardas; Naugardas