Didžiojo rifto slėnio ežerų sistema

Ddžiojo rfto slnio ežer sistemà, Kènijos ežer sistemà Ddžiojo rfto slnyje (angl. Kenya Lake System in the Great Rift Valley, pranc. Réseau des lacs du Kenya dans la vallée du Grand Rift), saugoma teritorija Centrinėje Kenijoje, Rifto Slėnio provincijoje, 120–240 km į šiaurės vakarus nuo Nairobio; pasaulio paveldo vertybė (nuo 2011). Priklauso Rytų Afrikos lūžių zonai.

Saugoma 3 nedideli hidrologiškai susiję druskingi ežerai (Bogoria, Nakuru ir Elementaita) ir jų apylinkių biologinė įvairovė – pelkės, šlapynės, pievos, krūmynai, miškai, juose gyvenanti gyvūnija; bendras plotas 320,34 km². Vakaruose ir rytuose regioną riboja Didžiojo rifto slėnio šlaitai, pietuose – Eburru ugnikalnis, šiaurėje telkšo Baringo ežeras (vienas iš dviejų Didžiojo rifto slėnio gėlavandenių ežerų). Ežerai tektoninės ir vulkaninės kilmės. Paviršiaus absoliutusis aukštis apie 900 ir 1760 m (vandens lygis svyruoja). Juos skiria skydinis Menengai ugnikalnis su plačia kaldera. Ežerų aplinkoje gausu su geoterminiu aktyvumu susijusių karštųjų versmių (vanduo prisotintas anglies dioksido), fumarolių. Ežerų vanduo šarminis (pH apie 10), mineralizacija nuo 35 ‰. Seklūs; sausringais laikotarpiais dar labiau nusenka, jų druskingumas padidėja.

Didžiojo rifto slėnio ežerų sistemos kraštovaizdis (Nakuru nacionalinis parkas)

Bogorijos ežero (šiauriausias) plotas 33 km², vidutinis gylis 5 metrai. Įteka Wasegesas, Loboras. Ežerą maitina apie 200 karštųjų versmių (vandens temperatūra 39–98,5 °C). Pakrantėse yra daugiau nei 10 geizerių (kai kurie fontanuoja iki 5 m aukščio); didžiausia geizerių koncentracija Afrikoje (1975 jų buvo 18). Nakuru plotas kintantis (nuo 5 iki 45 km²), vidutinis gylis 0,3 m; per ilgai trunkančias sausras beveik išdžiūsta. Įteka Njoro, Nderitas. Ežeras liekaninis; vėlyvajame pleistocene ir ankstyvajame holocene su netoliese telkšančiais Elementaitos ir Naivashos ežerais dažnai sudarydavo vieną telkinį. Elementaitos plotas 20 km², vidutinis gylis 0,9 metro. Įteka Mereroni, Kariandusi. Pietiniame gale karštosios versmės.

Didžiojo rifto slėnio ežerų sistemos flamingų kolonija ir Bogorijos ežero pakrantėje fontanuojantis geizeris

Ežeruose besiveisiančių dumblių (daugiausia melsvabakterių), verpečių, smulkių vėžiagyvių ir vabzdžių lervų gausa pritraukia paukščių kolonijas; trūkstant maistinių medžiagų jos migruoja nuo vieno ežero prie kito. Regione aptinkama didžiausia pasaulyje paukščių koncentracija ir įvairovė (daugiau nei 400 rūšių; žiemoja migruojantys paukščiai). Čia gyvena ir peri nuo 500 000 iki 2 mln. (skaičius nuolat svyruoja) didžiųjų ir mažųjų flamingų bei kitos retos ir nykstančios paukščių rūšys – rausvieji pelikanai (daugiausia Elementaitos ežero pakrantėse), madagaskariniai kūdriniai garniai, pilkakuodės gervės, afrikinės stačiauodegės antys, stepiniai pelėsakaliai, stepinės lingės, baltagalviai grifai, jūriniai ir kautyniniai ereliai, didieji ereliai rėksniai. Ežerų aplinkoje gyvena žinduolių populiacijos – liūtų, gepardų, leopardų, hieninių šunų, juodųjų ir plačialūpių raganosių, begemotų, babuinų, Rotšildo žirafų, zebrų, gazelių, didžiųjų kudu, kanų.

Trapi ekosistema. Sezoniniai ir epizodiniai aplinkos pokyčiai bei žmogaus ūkinė veikla (Baringo, Nakuru, Gilgilio ir kitos gyvenvietės) daro įtaką biologiniams ir ekologiniams procesams regione.

Nakuru nacionalinis parkas (įkurtas 1961). Bogorijos ežero nacionalinis draustinis (1973). Visi ežerai – Ramsaro konvencijos saugomos vietovės: Nakuru (nuo 1990; saugoma 188,0 km² plotas), Bogorijos (nuo 2001; 107,0 km²), Elementaitos (nuo 2005; 108,8 km²).

Elementaita ir apylinkės