Didžiõsios Kovõs apýgarda, Lietuvos partizanų junginys (apygarda), 1945 pradžioje–1950 kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą Aukštaitijoje. Priklausė Šiaurės rytų Lietuvos sričiai (nuo 1948 Rytų Lietuvos, arba Karaliaus Mindaugo sritis).
Įkūrė ir vadovavo J. Misiūnas (slapyvardis Žalias Velnias). 1944 09 Trakų apskrityje jis sudarė Didžiosios Kovos rinktinę, kuri 1945 pradžioje tapo Didžiosios Kovos apygarda. Veikė Trakų, Kaišiadorių apskrityse, dalyje Kauno, Ukmergės, Švenčionių ir Utenos apskričių. Apygardos vadai nurodyti 1, štabo viršininkai – 2 lentelėje. Štabas buvo dislokuotas Čiobiškio vaikų prieglaudoje (1945 03 27 NKVD sunaikintas), vėliau Kaune ir kitur. Apygardoje buvo numatyta sudaryti 4 rinktines, sudarytos 2: A rinktinė veikė Trakų, B rinktinė – Ukmergės apskrityje. 1946 apygardos 6 batalionai turėjo apie 900 partizanų ir apie 1100 legaliai gyvenančių narių, priklausančių organizaciniam sektoriui.
Didžiosios Kovos apygardos vadovybės nariai (antras iš dešinės J. Šibaila) su ryšininkėmis (1949)
Didžiosios Kovos apygardos partizanai poilsio metu
Žymesnės karinės operacijos: 1944 08 17 užpultas Musninkų miestelis, iš areštinės išlaisvinti suimtieji, 09 04 – Siesikų vykdomasis komitetas ir milicijos būstinė, sunaikinti dokumentai, 1945 02 kautynės su NKVD kariuomene Pigonių, 1945 04 13 – Kaugonių girioje, 1945 05 – Bučiūnų, 05 15 – Jackūnų kaime, 1946 03 užpulta Pabaisko (visos gyvenvietės Ukmergės apskrityje) stribų būstinė. 1945 02 Pabradės valsčiuje NKVD kariuomenė išsklaidė apie 200 partizanų būrį (žuvo apie 20), 1945 03 20 ties Gudelių kaimu (netoli Veprių) buvo nukauti 36 partizanai. Po šių netekčių partizanai keitė taktiką, ėmė dažniau keisti dislokacijos vietą, skirstytis mažesnėmis grupėmis, kartu rengėsi sukilimui, sudarinėjo mobilizacijos sąrašus, organizavo 1946 02 rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą boikotą.
Didžiosios Kovos apygarda leido laikraščius Laisvės keliu (redaktorius S. Misiūnas), Žalia giria, vėliau – Nepriklausoma Lietuva (redaktorius E. Svilas). 1946 per ryšininkes į apygardą buvo infiltruota saugumo agentų. Jų inspiruotas apygardos vadas J. Misiūnas, to neįtardamas, pakluso tariamai visos Lietuvos pogrindžio vadovybei Vilniuje, vadinamam Centrui (iš tikrųjų – saugumui), padėjo jo atstovams (saugumo agentams) užmegzti ryšius su Suvalkijos, Aukštaitijos ir kitais partizanais. 1946 07 Centras atsiuntė į apygardą naują vadą V. Pečiūrą (slapyvardis Griežtas, iš tiesų – saugumo agentas, slapyvardžiu Gediminas). J. Misiūnas, iškviestas į pasitarimą Vilniuje, 1946 08 14 buvo iš pasalų suimtas. Pradėta apygardą naikinti.
Iki 1948 rudens buvo sunaikinti visi A rinktinės partizanų būriai. B rinktinė (vadas A. Morkūnas, slapyvardžiu Plienas, štabo viršininkas J. Šibaila, slapyvardžiu Diedukas) nepakluso apygardos vado Griežto įsakymams – nurodyti ryšius, ginklų sandėliavimo vietas, 1946 pabaigoje nutraukė ryšius su Centru ir veikė savarankiškai. Leido laikraštį Tėvynei šaukiant (redaktoriai J. Šibaila ir A. Leščius). 1948 05 Šiaurės rytų Lietuvos srities partizanų vadų sąskrydyje B rinktinei buvo suteiktas apygardos statusas. 1948–49 žuvus daugumai pareigūnų ir nebeturint iš ko atkurti štabą, 1950 11 25 srities vado įsakymu Didžiosios Kovos apygarda buvo panaikinta. Likę gyvi kovotojai įsijungė į Vyčio apygardą.
paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams Gelvonuose (skulptorius J. Jagėla, 1998)
L: S. Abromavičius, K. Kasparas, R. Trimonienė Didžiosios Kovos apygardos partizanai Kaunas 2007; Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Dariaus ir Girėno apygarda, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos Vilnius 2014.
1
2
1392
1050