Didžiosios Lygumos
Ddžiosios Lýgumos (angl. Great Plains, pranc. Grandes Plaines), plynaukštė Šiaurės Amerikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Plotas 2,9 mln. km2. Ištįsusios iš pietryčių į šiaurės vakarus palei Uolinių kalnų rytinius šlaitus, į šiaurę nuo 29° šiaurės platumos iki Šiaurės Saskatchewano aukštupio (kitais duomenimis, iki Mackenzie’o upės deltos); plotis 500–1100 kilometrų. Paviršiaus dažniausias aukštis 500–1800 m (aukštėja iš rytų į vakarus), vietomis (upių slėniuose) 300 metrų.
Didžiosios Lygumos. Black Hillso kalnai
Didžiausais aukštis 2207 m (Harney viršūnė, Black Hillso kalnagūbryje). Didžiųjų Lygumų pietinėje dalyje yra Edwardso plynaukštė, Llano Estacado plynaukštė, viduryje – Misūrio plynaukštė ir Aukštosios Lygumos. Pietuose iki 38° šiaurės platumos vyrauja plačios stalo pavidalo aukštumos, dažnos karstinės reljefo formos. Vidurinė dalis suskaidyta griovų (iki 150 m gylio); tokie plotai vadinami bedlendais. Į šiaurę nuo 48° šiaurės platumos paviršius kalvotas moreninis (kvartere buvo apledėjimų). Didžiosios Lygumos yra Šiaurės Amerikos platformos vakariniame pakraštyje. Kristalinis prekambro metamorfinių uolienų pamatas 1000 m gylyje; jį dengia kreidos, paleogeno, neogeno nuosėdinės uolienos (klintis, smiltainis), kvartero liosas.
Vėjų urvyno nacionalinis parkas (Pietų Dakotos valstija)
Klimatas sausas, žemyninis; šiaurėje – vidutinių platumų, pietuose – subtropinis. Dideli paros temperatūrų svyravimai. Kritulių 300–600 mm, jų kiekis mažėja iš rytų į vakarus. Žiemą pučia šalti vėjai blizardai, daug sninga, arba pučia sausi šilti vakarų vėjai činukai, kurie sukelia atlydžius. Vasara sausa, būna liūčių, stiprių vėjų, sukeliančių dulkių audras, vėjų sūkurių tornadų.
Didžiosios Lygumos. Misūrio upės slėnis
Daug sraunių upių; didžiausios: Misūris, Arkanzasas, Canadianas, Koloradas, Pecosas.
Miškastepių ir stepių (prerijų) augalija.
Žemdirbystė, gyvulininkystė. Gaunama nafta, gamtinės dujos, rusvosios ir akmens anglys, auksas, sidabras, cinko ir švino, vario, urano, alavo rūdos.