Didžiosios Sundos salos

Ddžiosios Sùndos sãlos (Kepulauan Sunda Besar), Ddžiosios Zòndo sãlos, salų grupė Ramiajame vandenyne, Malajų salyno vakarinėje dalyje. Apima Sundos salų didžiausias salas (iš vakarų į rytus: Sumatrą, Javą, Kalimantaną, Sulawesi), Mentawai salas, Linggos salyną, Bungurano salas, Sangihės salas, Bangką, Belitungą, Madūrą, Niasą ir daugelį mažesnių salų. Priklauso Indonezijai, Kalimantano šiaurinė dalis – Malaizijai ir Brunėjui.

Didžiąsias Sundos salas nuo Malakos pusiasalio pietvakarinės dalies skiria Malakos sąsiauris, rytinės dalies – Pietų Kinijos jūros pietvakarinis pakraštys, nuo Mažųjų Sundos salų (pietryčiuose) – Floreso jūra, nuo Molukų salų (rytuose) – Molukų jūra ir Bandos jūra, nuo Filipinų salyno (šiaurės rytuose) – Balabaco sąsiauris, Sulu jūra, Sibutu sąsiauris, Sulawesi jūra. Vidinė Javos jūra skiria Sumatros, Kalimantano ir Javos salas. Didžiųjų Sundos salų pietvakariniu ir pietiniu pakraščiu eina Indijos vandenyno riba; šioje zonoje yra giliausia Indijos vandenyno vieta – Sundos lovys. Salų kranto linija labai vingiuota, daug įlankų, pusiasalių. Sumatros vakarinės, Javos pietinės dalies ir daugumos mažesnių salų krantai statūs (klifai), Sumatros rytinės, Kalimantano pietinės dalies – žemi, daugelyje vietų pelkėti, pakrantėse mangrovės. Daugumą salų supa koralų rifai.

Didžiosios Sundos salos. Vakarų Kalimantano kraštovaizdis

Didžiosios Sundos salos. Bromo-Tenggerio-Semeru nacionalinis parkas (Java)

Paviršiaus formų įvairovė: kalnai, plokščiakalniai, vulkaniniai masyvai (Didžiųjų Sundos salų ir Indonezijos didžiausias aukštis 3800 m; Kerinci ugnikalnis), aliuvinės lygumos, pelkėtos žemumos. Didelis seisminis ir vulkaninis aktyvumas (Eurazijos plokštės pietrytinės dalies ir Australijos plokštės šiaurinės dalies pakraščių konvergencijos zona). Daug veikiančių ugnikalnių (daugiausia Sumatroje ir Javoje); aktyviausi Marapi, Kerinci, Dempo, Krakatau, Slameto, Merapi, Semeru. Karstas; daugiausia Sumatros, Javos, Kalimantano, Sulawesi (Salukkan Kallango urvas) salose. Klimatas ekvatorinis ir subekvatorinis musoninis. Daug vandeningų upių; didžiausios: Kapuasas, Baritas, Katinganas, Kajanas (Kalimantane), Haris, Rokanas, Kamparas, Musi (Sumatroje), Solo (Javoje). Ežerų nedaug, daugiausia tektoninės ir vulkaninės kilmės; didžiausias, Toba, susiformavęs plačioje kalderoje Sumatros šiaurėje. Sumatros rytuose ir Kalimantano pietuose yra pelkių.

Vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai, savanos. Didžiausios aplinkos apsaugos problemos susijusios su miškų kirtimu (daugiausia Kalimantane, Sumatroje, Sulawesi), miškų gaisrais, pramonine tarša. Svarbiausi nacionaliniai parkai: Tanjung Putingo (Kalimantane), Ujung Kulono nacionalinis parkas (pasaulio paveldo vertybė nuo 1991), Bromo-Tenggerio-Semeru (Javoje), Bunakeno (Sulawesi), Way Kambaso, Berbako (Sumatroje). Sumatros drėgnieji atogrąžų miškai – pasaulio paveldo vertybė (2004, nuo 2011 įtraukta į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą).