Dieppe (Djèpas), miestas Prancūzijos šiaurės vakaruose, Normandijos administraciniame regione, prie Lamanšo sąsiaurio.
Dieppeʼo panorama
28 400 gyventojų (2021; aglomeracijoje 35 500 gyventojų). Dieppeʼas įsikūręs prie Béthune’o žiočių. Prekybos (išvežama žemės ūkio produktai, įvežama daugiausia citrusai), žvejybos (produkcija tiekiama Paryžiaus miestui) ir keleivių uostas. Geležinkeliai į Paryžių, Roueną. Oro uostas.
Dieppeʼo uostas
Automobilių (Renault), elektros įrangos gamyba, laivų statyba ir remontas, naftos perdirbimas, chemijos, tekstilės, maisto (žuvų, aliejaus) pramonė. Kaulo (ir dramblio kaulo) dirbinių, laikrodžių gamyba. Pajūrio kurortas (nuo 19 amžiaus). Turizmas; tarptautinis aitvarų festivalis. Cité de la Mer parodų centras. Šv. Jokūbo (13–16 a.), Šv. Remigijaus (16, 17, 18 a.; vyksta vidurinių amžių ir baroko muzikos festivaliai) bažnyčios. Pilis (15 a., nuo 1923 muziejus; eksponuojama 16 a. vietinių meistrų dramblio kaulo dirbiniai, E. Boudino, C. Pissaro paveikslai, G. Braque’o atspaudai).
Istorija
Karolingų laikais (8 a. antra pusė–10 a. pradžia) kaimas. 12 a. išsiplėtė kaip prekybos centras. Per Šimtametį karą (1337–1453) užimtas anglų (valdė iki 1435). 16 a. įsigalėjo protestantai (hugenotai). Miestas suklestėjo; jo pirkliai prekiavo su Vakarų Afrika (Dieppeʼas tapo dramblio kaulo apdirbimo centru), jos ir Šiaurės Amerikos pakrantėse kūrė gyvenvietes; iš Dieppeʼo prancūzai puldinėjo anglų ir portugalų laivus. Prasidėjus protestantų emigracijai po Nantes’o edikto panaikinimo (1685), t. p. dėl maro, anglų ir olandų laivynų puldinėjimų (17 a. pabaiga) ir ypač iškilus Havro uostui (18 a.) Dieppeʼas prarado tarptautinio uosto reikšmę. 19 a. tapo kurortu. 1940–44 okupuotas Vokietijos; nukentėjo. 1942 08 Dieppeʼo rajone nesėkmingai bandė išsilaipinti britų ir kanadiečių desantas. 1956–2015 Dieppeʼas priklausė Aukštutinės Normandijos administraciniam regionui.