dieta

dietà (gr. diaita – gyvensena), pagal sveikatos būklę rekomenduojamas mitybos režimas. Apima maisto kokybę, cheminę sudėtį, gaminimo būdą, maitinimosi dažnumą. Dieta skirstoma į sveikų žmonių (racionaliąją) ir ligonių (gydomąją). Sveikam žmogui dieta parenkama pagal amžių, lytį, profesiją, kūno masę ir dirbant sunaudojamą energiją. Gydomąja dieta tenkinami nesveiko organizmo fiziologiniai poreikiai įvairioms maisto medžiagoms, kompensuojama ligos padaryta žala medžiagų apykaitos procesams ir juos reguliuojantiems veiksniams. Pagal ligos pobūdį skiriama tausojamoji ir koreguojamoji dietos. Chemiškai ir mechaniškai nedirginanti tausojamoji dieta skiriama sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis, kai norima sumažinti skrandžio sulčių sekreciją ir motoriką (neduodama keptos, rūkytos mėsos, aštrių prieskonių, kavos, alkoholinių gėrimų, vartojamas sviestas, grietinėlė, pienas, kisielius, daržovių tyrės ir kiti produktai, menkai skatinantys skrandžio sekreciją). Koreguojamoji dieta skiriama, kai paros racione reikia padidinti arba sumažinti kai kurių maisto produktų kiekį: sergant cukriniu diabetu ribojami angliavandeniai, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis – ribojamas valgomosios druskos kiekis, kepenų, kasos ligomis – ribojami riebalai, išsekusiems skiriama baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais praturtinta dieta. Sergant kai kuriomis ligomis skiriama iškraunamoji dieta (vieną dieną per savaitę vartojami tik skysčiai, labai ribojant kietą maistą), kuria stengiamasi sumažinti pažeistų organų krūvį, padidinus šlapimo išsiskyrimą greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Kiekviena dieta turi keletą variantų, kurie tinka tam tikrai ligos fazei ir stadijai. Tinkamai parinkta dieta gydo, stiprina vaistų veikimą, neleidžia ūminei ligai pereiti į lėtinę.