Diẽvo Gailestingùmo šventóvė yra Vilniuje. Gotikinės stuktūros, dvibokštė, vienanavė, turi baroko ir istorizmo bruožų. 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje dabartinės Dievo Gailestingumo šventovės vietoje buvo pastatyta gotikinė vienanavė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia, šalia 1570 pastatyta prieglauda. Po 1748 ir 1749 gaisrų bažnyčia rekonstruota: pastatyta mūrinė presbiterija, du bokštai, gotikinės apsidės vietoje padarytas naujas portalas. Bažnyčia priklausė Vilniaus universitetui (jos klebonas buvo universiteto rektorius M. Počobutas). Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 prieglauda buvo uždaryta. 1817 bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. 1821 caro valdžia pertvarkė ją į cerkvę (suteiktas Viešpaties Apreiškimo titulas, rekonstruota architektūra), stačiatikiams priklausė iki 1918. Po I pasaulinio karo čia veikė Vilniaus lietuvių klubas ir Vilniaus lietuvių studentų sąjunga. 1920 grąžinta katalikams.
Dievo Gailestingumo šventovės interjeras
Po II pasaulinio karo 1945 sovietų valdžios uždaryta. 1968 nugriuvo dalis fasado su portalu. 1971 restauruota, atkurta senoji gotikinė trisienė apsidė. 2004 bažnyčia grąžinta katalikams (atšventino metropolitas A. J. Bačkis), jai suteiktas Dievo Gailestingumo titulas. 2005 į bažnyčią perkeltas Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas pagal šv. Faustinos regėjimus (dailininkas Eugeniuszas Kazimirowskis, 1934). Piligrimystės vieta.
Dievo Gailestingumo šventovės pagrindinis fasadas