Diẽvo Jõnas (port. João de Deus), tikr. Jan Cidade 1498 03 08Montemor-o-Novo (Évoros apygarda)1550 03 08Grenada, bonifratrų ordino įkūrėjas. Portugalų kareivis, vienas žymiausių 16 a. Ispanijos religinių veikėjų. Šventasis (1690; šventė – kovo 8).
Dievo Jonas (skulptūros fragmentas, 1869, skulptorius Ignazio Jacometti (1819–83), Šv. Baltramiejaus bažnyčios aikštė, Tibro sala, Roma)
Apie vaikystę žinoma, kad būdamas 8 m. išėjo iš namų (kitais duomenimis, buvo pagrobtas) ir klaidžiojo gatvėmis, pateko į vaikų namus netoli Toledo, vėliau piemenavo Oropesoje (Toledo provincija). 1522 užsirašė savanoriu į Ispanijos kariuomenę kariauti prieš Prancūziją. 1526 dalyvavo kryžiaus žygyje prieš turkus (gynė Vieną). Po Vienos mūšio vyko į piligriminę kelionę į Santiago de Compostelą, trumpam buvo grįžęs į Portugaliją. Nuo 1535 dirbo pavienius darbus – buvo klajojantis knygų ir ikonų prekeivis, mūrijo Ceutos miesto sieną. 1538 Granadoje išgirdęs Jono Aviliečio pamokslą atsivertė, išpažino nuodėmes ir ėmė viešai atgailauti – purvu išsitepęs veidą, susižeidęs akmenimis krūtinę ėjo apie miestą. Buvo palaikytas bepročiu ir paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Jono Aviliečio pastangomis iš ligoninės buvo perkeltas į Karališkąjį Švč. Mergelės Marijos Gvadelupos vienuolyną (Gvadelupa, Cáceres provincija). 1540 grįžęs į Granadą išsinuomojo namą ir įkūrė vargšų prieglaudą bei užkrečiamųjų ir nepagydomų ligų ligoninę, pasišventė joje tarnauti; iš šios veiklos susiformavo bonifratrų ordinas.
Ligoninių, medikų ir ligonių bei Granados miesto globėjas. Ikonografijoje dažniausiai vaizduojamas vienuolio abitu, nešantis sunkiai sergantį ligonį arba jį gelbstintis nuo gaisro, kartais padedamas angelo.