difereñcinė rentà, papildomos pajamos, susidarančios dėl kokybiškų išteklių didesnio produktyvumo arba dėl jų naudojimo išskirtinių sąlygų. Diferencinės rentos šaltinis – išteklių ypatybės, kurių neturi kiti analogiški ištekliai arba jos negali būti panaudotos dėl kokių nors priežasčių. Pavyzdžiui, dėl palankesnių žemės ūkio produktų gamybos sąlygų (didesnis gamtinis dirvožemio derlingumas, geresnė padėtis produktų realizavimo rinkų atžvilgiu, įdėto papildomo kapitalo didesnis efektyvumas ir kita) kai kurie sklypai įgyja išskirtines sąlygas – jų gamybos produktyvumas yra didesnis, produkto vieneto pagaminimo išlaidos mažesnės. Produkto kainas rinkoje lemia paklausa ir pasiūla (tai yra tam tikros vidinės sąlygos), todėl produktas, pagamintas išskirtinėmis sąlygomis ir pateiktas į rinką, turi diferencinę rentą. Produktą pardavus diferencinė renta įgauna diferencinių pajamų pavidalą; jos visada atitenka išteklių savininkui. Diferencinės rentos egzistavimą ir susidarymą pirmasis 19 a. paaiškino anglų ekonomistas D. Ricardo.
1036