difuzionzmas (lot. diffusio – sklidimas, išsiliejimas), 19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus pradžios kultūrinės antropologijos kryptis. Pradininku laikomas vokiečių etnologas F. Ratzelis. Difuzionizmo atstovų teigimu, skirtingų visuomenių panašūs kultūros reiškiniai atsirado kaip skoliniai iš vieno (G. E. Smithas) ar kelių (F. Ratzelis) centrų arba pasklido per tautų migraciją. Difuzionistai daro prielaidą, kad žmogus iš esmės nėra labai išradingas ir daugelis atskirų kultūrų naujovių atsirado ne inovacijos ar evoliucijos būdu, o buvo pasiskolintos iš kitur. Nuo 20 amžiaus paskutinių dešimtmečių difuzionizmas, kaip pernelyg paviršutiniškas, dedukcinis ir duomenų stokojantis kultūros tyrinėjimo būdas, laikomas neperspektyviu.
2364